„Kortelės kartu su mobiliojo ryšio telefonų aparatais keičiamos kelis kartus per dieną, tai gerokai apsunkina ir lėtina kriminalinės žvalgybos, ikiteisminius tyrimus. Kortelių naudotojų tapatybei nustatyti sugaištama per daug laiko, o surinkti duomenys praranda aktualumą. Todėl būtina imtis konkrečių papildomų priemonių, jei norime pakeisti situaciją“, - sakė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V.Gailius.
Tokią idėją dar pavasarį iškėlė VRM, tačiau projektas įstrigo - mobiliojo ryšio operatoriai pataisoms nenori pritarti, nes turėtų papildomų išlaidų, kurių Vyriausybė neketina padengti.
Jei pataisoms būtų pritarta, perkant išankstinio mokėjimo kortelę būtų privaloma pateikti asmens dokumentą. Pirkėjo duomenys būtų įvesti į duomenų bazę ir, teisėsaugai gavus signalą, kad naudojantis kortele padaryta nusikalstama veika, pažeidėją būtų lengva susekti.
Tiesa, iš karto atsirado tokio siūlymo kritikų. Jų teigimu, tie, kurie nenori laikytis įstatymų, daro ir žada daryti nusikalstamas veikas, SIM kortelę nesunkiai galės įsigyti kaimyninėje Latvijoje ar Lenkijoje. O mobiliojo ryšio bendrovėms teks didelė finansinė ir žmogiškųjų išteklių paieškos našta, siekiant užregistruoti visus SIM kortelių pirkėjus, ir tą naštą jie gali užkrauti ant vartotojų.
Dar vienas kontrargumentas - Lietuvoje jau yra apie 2 mln. SIM kortelių, kurias suregistruoti esą būtų sunku. Tačiau VRM teigia, kad dėl to didelių problemų nekiltų: SIM korteles kas tam tikrą laikotarpį reikia papildyti. Jei pildantysis nepateiktų asmens dokumento, kortelė būtų užblokuota.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą