Teismas: iki gyvos galvos nuteistas Konstantinas Michailovas negali būti paleistas iš suėmimo

Tai penktadienį paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo prašymą paleisti jį iš suėmimo dėl pablogėjusios sveikatos. K. Michailovas teigė, kad dėl aštuonerius metus trunkančio, jo manymu, nepagrįsto kalinimo, pablogėjo jo sveikata, laiku nebuvo atlikti tyrimai.

Kitų metų sausį nuteistajam Vilniuje bus atliekama planinė širdies operacija, kurios metu bus implantuotas stimuliatorius.

„Atkreipiu Jūsų dėmesį, kad šios negatyvios pasekmės iš dalies atsirado ir dėl tos priežasties, kad, nepaisant daugkartinių mano kreipimųsi, prašymų bei tarpininkavimų, per pastaruosius dvejus su viršum metų, aš nesulaukiau savalaikio profesionalaus medicininio ištyrimo ir negavau savalaikės medicinos pagalbos, apie ką ne vieną siekį Jus informavau“, – rašoma K. Michailovo pareiškime Apeliaciniam teismui.

Apeliacinis teismas penktadienį paskelbė, kad kardomosios priemonės suėmimo pagrindai nėra išnykę, teismas taip pat atkreipė dėmesį į nuteistojo pabėgimo galimybę paleidus jį į laisvę.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Valstybės kaltintojai Generalinės prokuratūros prokurorai Saulius Verseckas ir Rolandas Stankevičius siekia, kad kaltinimai nužudymu K. Michailovui būtų perkvalifikuoti į nusikaltimą žmoniškumui.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad K. Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejum Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Č. Mlynikas specialiųjų grupių „Delta-1“, „Delta-2“ milicininkams davė nurodymą ruoštis kelionei į Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamų liemenių, ginklų, sprogmenų. Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neužfiksuotus 7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose operacijose.

Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni – likusieji tą patį vakarą grįžo namo.

K. Michailovas Apeliaciniam teismui teigė, kad Medininkų žudynių laikotarpiu su kitais omonininkais buvo Vilniaus OMON bazės teritorijoje ir nebuvo jos palikęs iki pat išvykstant į Rygą.

Medininkų žudynių bylos nagrinėjimas Apeliaciniame teisme užtruko daugiau nei trejus metus – pirmasis posėdis įvyko 2012 metų sausį.

Per šį laikotarpį teismas gynybos ir prokuratūros prašymu apklausė liudytojus, siuntė teisinės pagalbos prašymus į Latviją ir Rusiją dėl buvusių omonininkų apklausų, tačiau pastarieji prašymai nebuvo įvykdyti.

Manoma, kad verdiktą šioje byloje Apeliacinis teismas skelbs rudenį.

Latvijos pilietį K. Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.