Į itin painias istorijas nusprendė įsitraukti ir Seimo narys Naglis Puteikis, tikinantis, kad taip gina valstybės interesą.
Beje, pats P. Jurgutis po gana ilgos pertraukos visgi turės toliau dalyvauti teismo procese, kuriame kartu su sūnumi Donatu yra kaltinami iššvaistę didelės vertės svetimą turtą - po psichiatrijos ekspertizės konstatuota, kad jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tad taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių jam nereikia.
Sustojo dėl ekspertizės
Klaipėdos apygardos teisme jau gana ilgai buvo sustojusi baudžiamojo byla, kurioje P. Jurgutis ir buvęs vykdomasis "Klaipėdos hidrotechnikos" direktorius Donatas Jurgutis kaltinami neteisėtai perleidę įmonės lėšas. P. Jurgutis atskirai kaltinamas iššvaistęs 1,8 mln. litų (521 tūkst. eurų), kurie priklausė įmonei.
Klaipėdos apygardos teismas dar 2009-ųjų gegužę buvo areštavęs "Klaipėdos hidrotechnikos" pinigines lėšas. Tačiau, bylos duomenimis, P. Jurgutis, gavęs sūnaus patvirtinimus, nuo 2009-ųjų gegužės iki rugsėjo išsimokėjo sau 1,03 mln. litų (298 tūkst. eurų) kaip avansą ūkio išlaidoms. Vėliau buvo apiforminta, kad P. Jurgutis iš įmonės gauna 1,289 mln. litų (373 tūkst. eurų) paskolą.
Beveik po metų buvo atliktas dar įdomesnis sandoris. Jo metu "Klaipėdos hidrotechnika", atstovaujama P. Jurgučio, sudarė keturių Ignalinos ir Zarasų rajonuose esančių ūkio paskirties bei miško sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Nurodyta, kad už juos sumokėta 1,9 mln. litų (550 tūkst. eurų). Pinigus grynais esą sumokėjo P. Jurgutis, tad taip buvo nurašyta jo skola įmonei.
Taigi, įmonė užuot atsiskaičiusi su kreditoriais, net negalėdama to daryti dėl pritaikyto arešto nusipirko jai nereikalingo turto. Negana to, už jį buvo sumokėta daugiau kaip 20 kartų rinkos vertę viršijanti kaina.
Galiausiai, bylos duomenimis, patys sklypų savininkai vėliau nurodė, kad jie nieko nežinojo apie sandorių sudarymą ir jokių lėšų negavo iš įgaliotinio Vidmanto Švenčionio, sudariusio tokius sandorius. Pats V. Švenčionis, apklausiamas teisme, tvirtino, jog iš P. Jurgučio už visus 4 parduotus žemės sklypus gavo tik 10 tūkst. litų (2 890 eurų) - tiek, kiek ir buvo sutarta iš anksto.
Pernai "Klaipėdos hidrotechnikos" bankroto administratorius UAB "Restrus" varžytinėse bandė parduoti minėtus sklypus. Antrosiose varžytinėse jų kaina siekė nuo 4,2 iki 5,6 tūkst. eurų + PVM. Tačiau, pasak bankroto administratoriaus Vygando Urbano, varžytinės neįvyko ir teko sklypus parduoti laisvu būdu. Esą buvo gauta suma, šiek tiek mažesnė nei nustatyta varžytinėms.
Paaiškėjus, kad dėl šių sandorių buvo pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, UAB "Restrus" pateikė abiem Jurgučiams 2,926 mln. litų (847 tūkst. eurų) civilinį ieškinį.
Visgi bylos nagrinėjimas buvo gana ilgai sustojęs, nes buvo sprendžiamas P. Jurgučio medicininės ekspertizės klausimas. Jis buvo nukeliavęs net iki Apeliacinio teismo. Klaipėdos teismas palaikė valstybės kaltintojos prašymą verslininkui paskirti 3 mėnesių trukmės ekspertizę Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos skyriuje, tačiau P. Jurgutis tokią nutartį buvo apskundęs. Jo skundą 2014-ųjų spalį Apeliacinis teismas atmetė.
Klaipėdos apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Kęstutis Butvydas informavo, kad šią savaitę buvo gautos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus atliktos psichiatrijos ekspertizės išvados dėl P. Jurgučio būklės. Jose nurodoma, kad kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, tad taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga.
Tad šios bylos teisiamieji posėdžiai turėtų vykti jau birželį.
Ir teismai, ir politikai
Tiek pačių Jurgučių, tiek ir su jais susijusių asmenų pėdsakų yra ne tik baudžiamosiose bylose. Jie aktyviai reiškiasi ir "Klaipėdos hidrotechnikos" bankroto procese. "Vakarų ekspreso" duomenimis, viena iš tokio teisinio aktyvumo priežasčių gali būti siekis išpešti kuo daugiau finansinės naudos iš "Klaipėdos hidrotechniką" bei kitas su ja susijusias bendroves bankroto proceso metu įsigijusios "Kamineros grupės" įmonių.
Apeliacinis teismas šį sausį panaikino Zigmantui Jonušui ir UAB "Rafesa" palankų Klaipėdos teismo sprendimą dėl bendrovės "Kabotažas", irgi priklausiusios Jurgučiams, bankroto pripažinimo tyčiniu. Vienintelis 2014-ųjų rugpjūtį įsteigtos UAB "Rafesa" akcininkas yra Saulius Pocinkus, anksčiau vadovavęs "Kabotažui". Abu šie pareiškėjai bandė įrodyti, kad UAB "Kamineros grupė" antrinė įmonė "Borta", įsigijusi "Kabotažo" 100 proc. akcijų paketą, ją neva dirbtinai privedė prie bankroto.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad abu šie pareiškėjai net neturėjo teisės kreiptis į teismą su tokiu prašymu, ir bylą nutraukė bei priteisė iš jų po 1 150 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Klaipėdos apygardos teismui ta pati "Rafesa" kartu su Martynu Jurgučiu buvo padavusi skundą dėl "Klaipėdos hidrotechnikos" kreditorių komiteto sprendimų panaikinimo. Jiems nepatiko tai, kad kreditorių komitetas leido išmokėti UAB "Kamineros grupė" 462 tūkst. litų (133,8 tūkst. eurų) už supirktus buvusių "Klaipėdos hidrotechnikos" darbuotojų reikalavimus atgauti darbo užmokestį ir kitas išmokas. Esą taip buvo padaryta žala kitiems kreditoriams. Tačiau balandžio 20 d. teismas M. Jurgučio ir "Rafesos" skundus atmetė ir dar priteisė jiems atlyginti po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pasiekti savo tikslų "Refesa" ir M. Jurgutis tikriausiai bando ne tik teisminiu, bet ir kitu keliu. Balandžio 15 d. susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus gavo Seimo nario Naglio Puteikio kreipimąsi. Jame aiškinama, kad į N. Puteikį kreipėsi "dalis bankrutuojančios UAB "Klaipėdos hidrotechnika" kreditorių", neva susirūpinusių dėl direkcijos pozicijos bankroto procese. Esą jos veiksmai gali būti žalingi valstybei ir kitiems kreditoriams. Toliau jame bankroto administratorius vadinamas lojaliu "Kamineros grupei" ir keliami tokie patys klausimai dėl supirktų darbo užmokesčio reikalavimų patenkinimo bei konstatuojama, kad Uosto direkcija, turinti per 11 mln. litų (3,18 mln. eurų) kreditorinį reikalavimą, esą "nesiima jokių veiksmų, kad apgintų savo galimybę atgauti skolą ir sugrąžintų valstybės įmonei priklausančias lėšas".
Pats N. Puteikis "Vakarų ekspresui" aiškino, jog jį pirmiausia domina "Sodros" ir Mokesčių inspekcijos elgesys.
"Klaipėdos hidrotechnikos" byla yra tik vienas epizodas. Dažniausiai šios dvi institucijos bankroto atvejais nusišalina, net nedalyvauja kreditorių komitetuose, o jei ir dalyvauja, tai pirmiausia rūpinasi ne skolų valstybei sugrąžinimu, o palaiko privačių kreditorių interesus. Šiuo atveju taip dar elgiasi ir Uosto direkcija. Tikrai Jurgučiai manimi nemanipuliuoja, aš galvoju savo galva. Tuo labiau kad esu vadovavęs "Klaipėdos laivų remontui", turiu patirties ir uosto reikaluose, ir dirbant su bankrutavusiais skolininkais", - tikino N. Puteikis.
Informacija
"Vakarų ekspresas" neseniai rašė, kad artimiausiu metu P. Jurgutis turėtų išgirsti ir nuosprendį Trakų rajono apylinkės teisme. Jis kaltinamas trukdymu antstoliui atlikti savo pareigas ir melagingu pranešimu apie nebūtą nusikaltimą.
Šios bylos šaknys siekia dar 2009-ųjų vasarą, kai P. Jurgučio valdytos "Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybos" kreditorių prašymu į įmonės vartus pasibeldė Kaišiadorių antstolis Darius Jonaitis. Tąkart įtarta, kad maždaug milijoną litų įvairiems verslo subjektams skolinga bendrovė gali slėpti turtą. Antstolis į teritoriją nebuvo įleistas. Pasikvietus policiją buvo išlaužtos vartų spynos, rastas turtas, daugiausiai - sunkioji statybos technika.
Už trukdymą antstoliui vykdyti savo pareigas P. Jurgutis buvo baustas dukart - 1 000 ir 2 000 litų baudomis. Šios baudos skirtos už įmonės turto ir duomenų apie jį slėpimą. Pagaliau už tą patį jam iškelta baudžiamoji byla. Prie kaltinimų prisidėjo ir melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą - manoma, jog P. Jurgutis melagingai pranešė, esą iš įmonės teritorijos buvo pavogtas sunkvežimis "KamAZ".
Anot antstolio, daug jau 5 metus besitęsiančios bylos posėdžių neįvyko todėl, kad P. Jurgutis vis pranešdavo susirgęs, keitė ir advokatus.
2013 m. Vilniaus apygardos teismas ėmėsi bylos, kurioje "Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybos" valdybos pirmininkas P. Jurgutis ir generalinis direktorius Valdemaras Jasevičius sulaukė įtarimų dėl daugiau nei 4,5 mln. Lt Europos Sąjungos paramos lėšų pasisavinimo ir dalies jų legalizavimo nusikalstamu būdu. Šioje byloje, kurioje posėdžiai intensyviai vyksta iki šiol, kaltinimai pareikšti ir dar vienai P. Jurgučio įmonei - Pajūrio investicijų valdymo centrui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą