Valstybės garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba - procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas ir gynyba bylose - suteikiama žmonėms, kurių mėnesinės pajamos neviršija 530 litų, uždirbantieji minimalią algą privalo padengti pusę išlaidų.
Klaipėdos valstybės garantuojamos pagalbos tarnyba (VGPT) per tris šių metų ketvirčius gavo per 1,6 tūkst. prašymų suteikti pagalbą, 85 proc. prašymų patenkinti. Atstovaudami nemokamai paslaugas gavusiems žmonėms tarnybos advokatai dalyvavo beveik 3 tūkst. baudžiamųjų bylų.
Tarnyboje nuolat dirba 12 advokatų, 50 - pagal sutartis ir įstaigos klientams atstovauja tik prireikus.
Teisininkų darbo krūviai - milžiniški, Klaipėdoje juos dar labiau apsunkina grupelė teisę nemokamą pagalbą gauti turinčių žmonių, kuriems teisybės ieškojimas jau tapo gyvenimo būdu. Jie vadinami piktnaudžiautojais, trukdančiais dirbti tiesioginį darbą, bet teisinių pagrindų atsisakyti jiems padėti nėra.
Teisiausi pasaulyje
Klaipėdoje yra saujelė žmonių, kuriems paduoti ką nors į teismą - lengviau nei nueiti į tualetą. Jų gyvenimo filosofija - jie yra teisūs, visi kiti - ne. Jie būtų laimingi tik tuo atveju, jeigu visa šalies teisė būtų sukurta ir kuriama remiantis ne teorija ir praktika, o jų pažiūromis.
Nors šių asmenų pavardės redakcijai puikiausiai žinomos, jų neminėsime, kitaip, užuot dirbus, tektų gaišti laiką varstant vienos ar kitos instancijos teismo pastato duris. Nes jie teisiasi su visais.
Dešimtys įvairaus pobūdžio bylų, šimtai ieškinių, krūvos skundų - tokios jų veiklos pasekmės nuo VGPT Klaipėdos tarnybos veiklos pradžios 2005 metais.
"Pamenu pirmąją savo darbo dieną. Vienas iš tų žmonių man pasakė: "Dabar tai turėsite darbo". Ir jis buvo teisus. Dabar jie pas mus ir į teismus vaikšto kaip į darbą", - sakė tarnybos direktorius Rimvidas Valančius.
Jis išskyrė tris klaipėdiečius, kurie jau tapo tarnybos "auditu ir kontrole", o, be šių, retkarčiais užklysta ir sekėjų. Jų kaltinimai - abstraktūs ir subjektyvūs, jais neretai siekiama prisiteisti tūkstantines sumas tariamai neturtinei žalai atlyginti.
Beje, pasak R. Valančiaus, panašių klientų sulaukiama ir kitose apskrityse, tačiau pagal jų skaičių Klaipėda yra lyderė.
Užverčia skundais
Įkyruolių trijulė puikiai pažįstama tarnybos Teisės skyriaus vedėjai Kristinai Gureckienei ir specialistėms Vitalijai Mardasaitei bei Monikai Vaitilavičiūtei.
"Beveik kiekvieną dieną tenka įprastus darbus mesti į šoną ir aiškintis dėl jų skundų. Skundžia mus dėl neveiklumo arba dėl kiekvieno veiksmo, pavyzdžiui, paskirto netinkamo advokato. Skundžia ir jį, skundžia teisėjus, prašo juos nušalinti. Dėl to sugaištama daug laiko, užsitęsia procesas, bet, atrodo, kad jie to ir siekia, tik neaišku kodėl", - pasakojo darbuotojos.
Pasak skyriaus vedėjos, per praėjusius metus tarnyba dėl įvairių priežasčių Klaipėdos apygardos administraciniam teismui buvo skųsta 57 kartus, 54 skundus sukurpė trys tie patys asmenys. Tik vienas skundas patenkintas iš dalies.
Nepalankų sprendimą priėmę teisėjai taip pat skundžiami prezidentei ar Teisingumo ministerijai, raštuose jie sulyginami su mėšlu, o tie, kurie suteikia bent šiek tiek vilties, tampa etalonu kitiems Temidės tarnams.
Įklampina kitus
Teisininkai pastebi, kad teisybės ieškotojai teisme gina ne tik savo, bet ir kitų interesus - tai leidžia Civilinio proceso kodekso dalis, numatanti, kad atstovai teisme pagal pavedimą gali būti ne tik teisininkai, bet ir "kiti asmenys".
Tačiau dažnai, užuot padėję, jie tik pridaro daugiau problemų.
"Jie pažada laimėti pralaimėtas, beviltiškas bylas. Žmonės patiki, nesuprasdami, kad taip kenkia sau - dar kartą pralaimėjus tenka susimokėti bylos išlaidas. Jos gali būti nemažos - kuo greičiau byla išsprendžiama, tuo išlaidos mažesnės, tačiau šie asmenys laiką tik tempia - siekia pakeisti teisėjus ir advokatus, sprendimus skundžia vis aukštesnės instancijos teismams", - pasakoja specialistės.
Pagal galiojančią tvarką, tarnyba gali atmesti tik akivaizdžiai nepagrįstus prašymus ir skundus, tačiau tai padaryti sunku, nes jie rašomi pagal vieną klišę - keičiasi tik datos, pavardės ir kitos detalės.
"Jų piktnaudžiavimą galima įžvelgti konkrečiose bylose, tačiau tai neužkerta kelio asmeniui ir vėl kreiptis į tarnybą", - sakė specialistės.
Jos, beje, pripažino, kad tokių prašymų ir vizitų pagausėja, kai naktimis dangų nušviečia pilnatis.
"Tuo tarpu nemažai klientų, kurie rėmėsi ne emocijomis, o šaltu protu ir faktais, iš tikrųjų sulaukia mūsų pagalbos ir tarnybos darbu yra patenkinti", - pasakojo teisės specialistės.
Advokatai bijo dirbti
Vienam tarnybos advokatui gali būti paskiriama net apie 300 bylų, tačiau kai kuriuos teisininkus, nusprendusius palikti darbovietę, atbaidė ne krūvis, o rotacijos būdu priskirti ginamieji. Anot R. Valančiaus, yra pasitaikę atvejų, kai išvydę, jog teks atstovauti vienam iš nuolatinių "teisybės ieškotojų", advokatai su atsisakymu ginti paskirtą klientą atnešė ir prašymą nutraukti sutartį.
Dažnai - dėl ginamojo asmenybės.
"Žmogus yra nestabilios psichikos, linkęs į konfliktus, bamba ant viso pasaulio. Užuot pasikalbėjusi ir paaiškinusi situaciją, siekia mane užgauti, įžeisti", - pasakojo apie vieną moterį tarnybos advokatė Eugenija Galatiltienė, kurią viena iš priskirtų klienčių vadino "tingine, priplaukusia ir tikriausiai narkotikų prisirijusia".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą