Už pavogtą ir vėliau grąžintą striukę - metai, už naivumą - po aštuonerius....

Praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos teismas antrą kartą nuteisė mūsų sūnus - Andrių Maskolaitį, Andrių Janauską, Marių Radišauskį ir Simoną Eirošių už jūreivio N. Gribkovo nužudymą. Šįsyk už striukės vagystę skyrė vienerius, o už naivumą - po aštuonerius metus.
Tikėjomės, kad šis procesas bus teisingas ir tiek prokuratūra, tiek teismas atsižvelgs į Apeliacinio teismo išvadas.
Apeliacinis teismas nurodė: "Byloje nėra nustatyta, kas sudavė N. Gribkovui į galvą penkis smūgius, buvusius priežastiniame ryšyje su pasekmėmis - N. Gribkovo mirtimi. Tai galėjo padaryti tiek asmenys, patraukti šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn (visi ar dalis šių asmenų), tiek kiti asmenys, kurie nėra išaiškinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn... Šioje byloje būtina atlikti papildomą tyrimą ir nustatyti, kas sudavė N. Gribkovui tuos penkis smūgius... Todėl šioje byloje yra pagrindas patraukti baudžiamojon atsakomybėn kitus asmenis, arba pakeisti kaltinimus iš esmės skirtingais pagal faktines aplinkybes."
Į Apeliacinio teismo nuorodas neatsižvelgta, byla neperžiūrėta, nepapildyta, paprasčiausiai "perrašyta". 19 mėnesių besitęsiančioje byloje vaikai apkaltinti žmogžudyste, kurios jie nepadarė, ir nuteisti pagal BK 105 straipsnį.
Savo abejones dėl tyrimo teisingumo išsakėme "Vakarų ekspresui" praėjusiais metais, jos surašytos liepos 4 ir 5 d. Nr., straipsnyje "Nuteisti už žmogžudystę. Kalti ar nekalti?". Praėjus metams, šių abejonių naujas teismas neišsklaidė.
Mes giliai užjaučiame nukentėjusiąją Gribkovą dėl sūnaus netekties. Kam, jei ne mums, gerai žinomas nesugrąžinamos netekties sielvartas, juk ir mes netenkame savo vaikų. Ir pasisakome už tai, kad nusikaltimas būtų atskleistas, nusikaltėliai nubausti.
Mes neginame savo sūnų aklai, o siekiame, kad byla būtų ištirta objektyviai, nevienašališkai. Tačiau nuo pat pradžių buvo pasirinktas lengviausias kelias - vaikus sulaikyti, įkrėsti jiems į kailį - prisipažins, laiką pakoreguoti, ekspertą įsprausti kampan - ir byla baigta. Taip viskas juk ir vyko, atmetus kitas nužudymo versijas.
Tiesa, prokuroras R. Skėrys mums buvo pasiūlęs kiek kitokį variantą: "Duosiu pasimatymus, primokinkite savo vaikus, kad visą kaltę verstų A. Maskolaičiui, tada jūsiškiai atsipirks švelnesne bausme, gal net sąlygine". Tai galime patvirtinti jo paties akivaizdoje. Su tokiu pasiūlymu nesutikome, tada BK straipsnį iš 104 pakeitė į 105.
Prašėme prokuroro, kad paskelbtų spaudoje, gal kas matęs tą įvykį, atsilieps. Tačiau jis visai Lietuvai per žiniasklaidą paskelbė, jog demaskuota dar viena žudikų gauja.
Mes norėjome surasti tą barzdotą žmogų, kuris paskutinis bendravo su N. Gribkovu ir kurį matė greitosios medikai. Mes jį suradome, nufotografavome. Žinome jo pavardę, vardą, pravardę. Nunešėme prokurorui, kad pateiktų greitosios medikams, mūsų vaikams - gal atpažins. Tačiau prokuroras pasakė: "O kam bereikia, jūsų vaikai prisipažino".
Keista, kad teismas neįvertino, jog prisipažinimai išgauti prievarta. Juk yra įrodymų, kad Marius Radišauskis po sumušimų gydytas ligoninėje. Yra žinoma ir apie vieno iš liudytojų, beje, nepilnamečio, išlaikymą policijoje 12 valandų, apie tai, kad buvo mušamas. Ir teismas vadovaujasi tokio liudytojo parodymais, nors jis paaiškino, kaip jie išgauti!
Laivas "Blestiaščij", pervadintas į "Stroino", pavasarį tebestovėjo (o gal ir tebestovi) Klaipėdoje. Vienas tėvų - Antanas Eirošius nesyk buvo į jį nuėjęs, kalbėjosi su įgulos nariais. Iš jų galima gauti naudingos informacijos. Puikiai žinome, kad teismui melavo turgaus prekiautoja M. S. - jog N. Gribkovą mačiusi tik porą kartų. Melavo žmogus, pravarde Krokodilas. Žinome, kad N. Gribkovas nuolat bendravo su turgininkais, turėjo bendrų su jais reikalų, dažnai lankydavosi turguje esančiame alaus bare. Žinome asmenį, kuris matė paskutinę N. Gribkovo gyvenimo dieną jį geriant su barzdotuoju turgaus reketininku, jis sutiktų liudyti, jei būtų įslaptintas. Kitaip tiesos neatskleis - yra įbaugintas. Jo pateikta informacija būtų naudinga tiesai atskleisti. Bet kam ji - juk vaikai "prisipažino"!
Kiti - laivo virėjas, turgaus prekiautoja, artimai bendravusi su nužudytuoju, taip pat bijo ir savo parodymų nekeis. O kad barzdočius prabils - naivu tikėtis. Jis po to, kai nufotografavome, nusiskuto barzdą, o po Krokodilo apsilankymo teisme nebesirodo net naujajame turguje. Be to, praėjo daug laiko, greitosios ekipažas barzdotojo gali ir nepažinti.
Kodėl teismas pasinaudojo tik mūsų vaikams nepalankiais abejotinais įrodymais? Kodėl tarsi neišgirdo to, ką liudijo 13-metė mergaitė: kad ji po to, kai Andrius Janauskas prieš eidamas namo nunešė kamuolį, išvedusi pasivaikščioti šunį, matė ant kampo du vyrus?! Kodėl pasinaudojo prievarta išgautais "parodymais"?
Teismas paskelbė: įrodyta, kad pirmas puolė Andrius Maskolaitis, kad jis spyrė į nugarą, kojas. Tačiau juk ekspertai nenustatė jokių šių smūgių žymių! Medicinos ekspertas, vis kvietinėjamas į teismus dėl skirtingų ekspertizės išvadų, pasakė, jog buvo įvarytas į kampą, t.y. iš jo buvo reikalaujama būtent kaltintojui naudingos išvados...
Vienas prokurorų (pavardę žinome) vienam iš tėvų pasakė: "Nelaimėsite jūs šios bylos. Pagalvokite: jei vaikus išteisintų, kokias kompensacijas jiems reikėtų išmokėti. Be to, čia jau garbės, prestižo reikalas".
Prokuratūra į mūsų prašymus, bylos papildymus, skundus neatsižvelgė, raštišku kreipimusi prašėme teisėjų kolegiją mus išklausyti. Reakcijos nesulaukėme.
Jei ne vaikų "nuoširdūs prisipažinimai", kurie paprastai išmušinėjami iš nepilnamečių, išvis nelieka jokių įrodymų dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo.
Prokuroras gerai žinojo, kad iš tokių kaip barzdotasis vyras, Krokodilas ar kitų nieko neišpeši, todėl aukomis pasirinko naivius vaikus. Teismas - taip pat. Pernelyg didele kaina - vienas jau nužudytas, o po aštuonerių devynerių metų nelaisvės išeis dar keturi kvalifikuoti banditai.