Byloje nustatyta, kad sugyventiniai, pažadėdami legalų darbą užsienyje, įkalbėjo ten išvykti šešis asmenis – penkis vyrus ir vieną moterį. Tačiau atgabenę nukentėjusiuosius į įvairias Europos valstybes – Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Norvegiją, Daniją ir Suomiją – jiems paaiškino, kad jokio žadėto darbo nebus, o vietoj to atvykėliai privalės vogti.
A. L., siekdamas priversti tautiečius svetimoje šalyje vykdyti savo ir sugyventinės valią, prieš juos vartojo psichinę prievartą, gąsdino, grasino, jog paliks vienus užsienyje arba kentės jų artimieji, taip pat mušė bei kitais būdais kėlė fizinį skausmą. Iš dviejų nukentėjusiųjų A. L. neteisėtai atėmė asmens tapatybės korteles, kad šie negalėtų laisvai grįžti į Lietuvą.
Įbauginti nukentėjusieji pakluso sugyventinių reikalavimams. Iš parduotuvių asmenys vogė maisto produktus, rūbus, kvepalus, įvairius kitus vertingesnius daiktus. Vagysčių metu juos sulaikė vietiniai pareigūnai.
Nuteistoji pora savo kaltės nepripažino. Abu teigė, kad vieni iš nukentėjusiųjų patys siūlė vykti į užsienį vagiliauti, kiti tiesiog juos teismui apkalbinėjo, o likusiųjų nepažįsta ir niekur su jais nevažiavo.
Šiuos sugyventinių teiginius teismas įvertino kaip pasirinktą gynybos poziciją, kurią paneigia ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nustatyti duomenys. Vieni iš jų – nukentėjusiųjų parodymai, kurie buvo nuoseklūs ir vienodi, atitiko Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos bei Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos duomenis.
Teismas konstatavo, kad nuteistieji suprato savo veiksmais varžantys asmenų laisvę, suvokė reikalavimo vogti neteisėtumą bei sudarytos situacijos sudėtingumą – nemokantys užsienio kalbos, socialiai pažeidžiami, neturintys pinigų, ryšio priemonių, o kai kuriais atvejais ir dokumentų, bijodami būti palikti, nukentėjusieji negalėjo pasirinkti, kaip elgtis, taigi buvo verčiami paklusti sugyventinių norams. Be neteisėto žmogaus laisvės suvaržymo, du sugyventinių veiksmai buvo įvertinti kaip labai sunkūs nusikaltimai – prekyba žmonėmis.
Skiriant bausmes atsižvelgta į poros veiksmus nusikaltimų metu, jų charakteristiką. Nustatyta, kad A. L. atliko aktyvesnį vaidmenį – prieš nukentėjusiuosius vartojo psichologinę ir fizinę prievartą. Be to, jis ne kartą teistas Lietuvoje ir užsienio valstybėse už turto grobimą, nuolat vogė iš parduotuvių, buvo nusikaltimų iniciatorius. Ž. J. atsakomybę lengvino tai, kad moteris Lietuvoje neteista, mažiau prisidėjo vykdant nusikaltimus. Teismo nuomone, Ž. J. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant laisvės atėmimo vykdymą. Per ši laikotarpį ji įpareigota neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Teismas iš dalies tenkino trijų nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti. Jiems sugyventinių pora iš viso turės sumokėti 12 tūkst. eurų. Taip pat nuteistieji privalės atlyginti po 615,60 Eur proceso išlaidų valstybei.
Šį nuosprendį galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą