Vilniuje nėra laisvų sklypų? Kai labai nori - suranda!

Vilniuje nėra laisvų sklypų? Kai labai nori - suranda!

Vilniaus mieste retas buvęs ar esamas vilnietis atgavo sovietmečiu nusavintą žemę natūra. Aiškinama, jog nėra tuščių sklypų. Tačiau kas nori, neužstatytos žemės randa ir sostinėje. Net pačiame Vilniaus centre, Užupyje. Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba trečiadienį dėl vieno tokio laisvo sklypo sulaikė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo patarėją 54 metų Gintarą Furmanavičių. Kaip jau įprasta STT tradicijoje, įtariamą prekyba poveikiu.

Kartu su G.Furmanavičiumi STT sulaikė dar vieną to paties sklypo istorijoje įtariamą asmenį. Skelbiama tik tiek, jog šis asmuo nedirba NŽT ir nėra verslininkas. Abu sulaikyti 48 valandoms. Kol kas nežinoma, ar bus kreipiamasi į teismą dėl suėmimo.

STT pareigūnai, trečiadienio rytą lankęsi NŽT, patikrino ne tik G.Furmanavičiaus, bet ir NŽT Teisės departamento vadovės kompiuterį. Į STT būstinę išsinešė Vilniuje, Subačiaus g.49A, esančio sklypo dokumentus. Šis sklypas, besiribojantis su privačiu sklypu, iki šiol yra valstybinė žemė. STT įtaria, kad su G.Furmanavičiumi buvo tariamasi dėl 20 tūkst. eurų kyšio. Kad įtikintų NŽT kolegas leisti prie privataus sklypo prijungti ir valstybinę žemę. Atitinkamai suformuojant naują bendrą sklypą ir pakeičiant jo paskirtį. Motyvuojant, jog iš laisvo valstybinės žemės intarpo neįmanoma suformuoti atskiro kokybiško sklypo. Tik prilipdyti prie didesnio privataus. Ir ateityje gal čia statyti administracinius ar gyvenamuosius pastatus.

Subačiaus g.49A - kadaise sprogusios miesto pirties adresas. Vilniaus miesto savivaldybė tą jau sprogusią pirtį perdavė savo bendrovei „Start Vilnius“. Tai pačiai bendrovei savivaldybė yra patikėjusi ir savivaldybės įsteigtos, jau tik buvusios oro pervežimų bendrovės „Air Lituanica“ turtą. „Start Vilnius“ iki šiol dar pardavinėja šį turtą. Kad galiausiai atsiskaitytų su visais „Air Lituanica“ kreditoriais. O sprogusios pirties atsikratė greičiau. 2015 metais ši buvusi vilniečių pirtelė tapo bendrovės „NT koncernas“ nuosavybe.

Žmonės paprastai siūlo didelius kyšius, ieško naudingų pažinčių tik galutinai nusivylę biurokratija. O mažus kyšius siūlo tik neoperuojantiems medikams. Gali būti, jog NŽT tikrai per ilgai delsė spręsdama valstybinės žemės intarpo klausimą. Gal šio intarpo tikrai nėra kaip kitaip panaudoti, tik prijungti prie privataus? Kita vertus, nors nuosavybės teisė į Vilniaus miesto žemę atkurta daugiau nei 42 proc., šie laimingieji neatgavo savo žemės natūra. Gavo ar tik gaus pinigines kompensacijas ar vertybinių popierių. Tad kai kurie vilniečiai, kurių žemė jau seniai tapusi užstatytais Žirmūnais ar Pilaite, mielai pasiėmę natūra Subačiaus g.49A valdiškos žemės sklypą. O vėliau tą nelaimėlį intarpą patys pardavę privatininkui. Ir apsaugoję bent vieną biurokratą nuo kyšio pagundos.

Vilniaus savivaldybės administracija, NŽT duomenimis, yra perdavusi šiai tarnybai 135 sklypus. Dar 13 sklypų, tekusių sostinei, anksčiau priklausė Vilniaus rajonui. Laisvos, neužstatytos žemės tikrai mažoka. Dėl kiekvieno kvadrato aršiai kovojama. Šnipiškėse į šią nuožmią kovą netgi buvo pasitelkti neaiškūs medinukų gaisrai. Savivaldybė tikina, kad Vilniuje nėra laisvos beveik nė vienos vietos. Netgi statuloms. Dėl namų statybų netgi kėsinamasi panaikinti kai kuriuos miesto centro skverus. Dėl statybų netgi peršama idėja UNESCO saugomame Vilniaus senamiestyje atstatyti Viduramžių miestą. Ant likusių ar tik statytojų įsivaizduojamų pamatų. Tad visame tame kovos už laisvus plotus kontekste Subačiaus g.49A istorija - tik menkutis, bet sisteminis epizodas. Ir neblogas kąsnis. Nes ant ploto riogso tik apgriauta pirtis.

Kaip šis STT tyrimas baigsis - sunku spėlioti. Bet Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Valentinas Mazuronis jau pasiūlė partijos prezidiumui sustabdyti „darbiečio“ G.Furmanavičiaus narystę partijoje. V.Mazuronis mano, kad STT tyrimui įtakos nedaro politikai. Ir žada, kad Darbo partija savo ruožtu nedarys jokio spaudimo STT.

Premjeras Algirdas Butkevičius pavedė Generalinei prokuratūrai patikrinti NŽT dvejų metų darbus. Dėl NŽT veiklos šiuo metu atliekami 7 ikiteisminiai tyrimai. Tačiau konkurse į laisvą NŽT vadovo kėdę dalyvauja net 27 kandidatai. Skandaliukai nuo valstybinės žemės administravimo neatgraso. Ne be reikalo mūsų protėviai manė, jog žemė - pati patikimiausia valiuta.

G.Furmanavičius kadaise Kaune vadovavo žemės ūkio projektavimo institutui „Žemprojektas“. 2004-2006 metais Algirdo Brazausko vadovaujamoje Vyriausybėje vadovavo Vidaus reikalų ministerijai. Ne kartą buvo išrinktas į Kauno miesto savivaldybės tarybą. Vienu metu vadovavo Lietuvos automobilių sporto federacijai. Nacionalinės žemės tarnybos buvusios direktorės Daivos Gineikaitės pavaduotoju tapo jai pasiūlius. D.Gineikaitei praradus postą dėl neblaivaus pasivažinėjimo, prasidėjo ir jos patarėjo bėdos. Neseniai Nacionalinės žemės tarnybos auditas nustatė, kad G.Furmanavičius direktorės patarėju tapo be konkurso. Sudarius paprastą darbo sutartį. Nors tarnyboje atliko valstybės tarnautojo funkcijas.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder