Tarp jų – visai mažučiai, dar nesitraukiantys nuo mamos ar tėčio, ir aštuoniolikmečiai jaunuoliai. Kiekvieno jų piešinys buvo svarbus ir surado savo vietą nuotaikingame animaciniame filme, kurio tema šiemet – garsiausių lietuviškų estrados dainų ir šlagerių apie Nidą, Palangą, jūrą, saulę, marias, džiaugsmą, meilę, draugystę konkursas. Kiekvienas vaikas piešė save kaip personažą: vieni įsikūnijo į estrados žvaigždę, kiti tapo dainuojančiomis saulėmis, žuvytėmis, undinėmis.
Animacijos mokyklėlė gyvuoja tiek, kiek ir festivalis „Baltijos banga“ – devynerius metus. Tai viena gražiausių festivalio tradicijų, didžiausia šventė. Yra tokių ištikimų mokyklėlės fanų, kurie ją lanko nuo pat pradžių. Ir nors per devynerius metus spėjo gerokai ūgtelėti, kiekvieną vasarą jie ir vėl čia sugrįžta.
Animacijos meno subtilybių jaunuosius kūrėjus devynerius metus ištikimai moko Ilja Bereznickas, Valentas Aškinis ir Jūratė Leikaitė-Aškinienė. „Tai, kad viename filme greta atsiduria išpuoselėtas ašuoniolikmečio ir mažylio, kuriam padeda mama ar tėtis, piešinys, – didelis draugystės ir tolerancijos pavyzdys“, – sakė Jūratė Leikaitė-Aškinienė.
Aplodismentais palydėję šių metų muzikinį vaikų kurtą animacijos filmą, vaikai, tėveliai, močiutės ir seneliai dar išvydo naujausią Iljos Bereznicko animacijos filmuką „Ne ožkoje laimė“. Mažuosius kūrėjus po premjeros saldumynais palepino „Baltijos bangos“ svečias – Vokietijos radijo ir televizijos kanalas „Deutche Welle“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą