2009 m. sukurta nespalvota kino juosta pirmą kartą Lietuvos žiūrovams buvo parodyta šių metų "Kino pavasario" programoje, o metų sandūroje filmas rodomas sostinės "Skalvijos" kino centre, rengiami specialūs filmo seansai su žinomais visuomenės veikėjais, kino kritikais.
Filmas nukelia į 1913 m. nedidelį Vokietijos kaimelį, kuriame ramų bendruomenės gyvenimą sukrečia žiaurūs ir paslaptingi įvykiai. Kaimelio vaikai viską stebi ir patys tampa šios istorijos dalyviais, sustabdyti plintantį žiaurumą nesiseka. Kaip ir ankstesniuose filmuose ("Smagūs žaidimėliai", "Pianistė") režisierius M. Hanekė laikosi tradicijos nieko neaiškinti, užduoti daugiau klausimų nei pateikti atsakymų.
Viename interviu austrų kino kūrėjas yra sakęs, kad "Baltas kaspinas" gali būti suvokiamas kaip perspėjimas neauklėti jaunų žmonių absoliučios ir dogmatiškos ideologijos dvasia. Pasak jo, taip gimsta įvairios terorizmo formos, kurios iki šiol yra gyvybingos ir turi šalininkų. "Nežinau, ar perspėjantis mano filmas turės konkrečių pasekmių, bet žinau, kad įdėmus žvilgsnis į taisykles, kurios skiepijamos jauniems žmonėms, gali būti pamokomas. Svarbu pagaliau išmokti daryti išvadas iš istorijos", - įsitikinęs kino režisierius.
Už "Baltą kaspiną" M. Hanekė buvo apdovanotas "Auksine palmės šakele". Filmas taip pat pelnė "Auksinį gaublį", kino kritikų asociacijos FIPRESCI premiją už geriausią 2009 m. filmą San Sebastiano festivalyje, Europos kino akademijos apdovanojimą už geriausią Europos filmą, režisūrą ir scenarijų.
Savaitraščio "7 meno dienos" surengtoje apklausoje "Baltas kaspinas" reikšmingiausiu metų filmu vadinamas ne vieno lietuvių kino kritiko. "Ne vien todėl, kad tai universali alegorija apie blogį dauginantį blogį, kelianti neįtikėtino tikroviškumo iliuziją, bet ir unikalus šiais laikais filmas, grąžinantis tikėjimą, kad kino kalba - dar neišsemtas, neišdžiūvęs šaltinis, ne užbaigta, sustabarėjusi forma, bet gyvas, kintantis raiškos būdas, viskas priklauso nuo talento, gebančio ją praturtinti", - pastebi kino kritikas Linas Vildžiūnas.
Tarp kitų reikšmingų 2010 m. Lietuvoje parodytų autorinių kino darbų kino kritikai mini Kiros Muratovos naują filmą "Rylos melodija", Džimo Džarmušo (Jim Jarmusch) "Kontrolės ribas", austrų režisierės Džesikos Hausner (Jessica Hausner) "Lurdą", Otaro Joselianio filmą "Šantrapa", parodytą šių metų Kauno kino festivalio programoje.
Iš lietuviško kino pasaulio įsimintiniausių reiškinių minimas Julijos ir Rimanto Gruodžių dokumentinis filmas "Lieknas", Šarūno Barto vaidybinis filmas "Eurazijos aborigenas", Rūtos Oginskaitės knyga apie lietuvių dokumentinio poetinio kino kūrėją Robertą Verbą.
Rašyti komentarą