"Apeirono" teatras: "Norime skatinti žmonių sąmoningumą"

"Apeirono" teatrą sudaro jauni kūrėjai nuo 20 iki 27 metų.

"Susibūrėme dėl bendros minties ir didelio noro kažką daryti čia, Klaipėdoje. Susiėjome iš karto po fakulteto baigimo, o kai kurie jame dar ir tebestudijuoja. Nusprendėme, kad reikia turėti savo namus, statyti spektaklius, pildyti savo misiją - įvairiomis formomis ieškoti kelio į šiuolaikinio žiūrovo pasaulį, siekiant ne pataikauti jam, o pažadinti iš snaudulio, paskatinti jį pajusti, suvokti ir klausti, nebijoti nei džiaugtis, nei išsigąsti. Taip, per darbo procesą, ir susikūrė mūsų teatras", - pasakojo "Apeirono" teatro kolektyvas.

Aktoriai ir režisieriai ilgai ieškojo pavadinimo savo trupei. "Apeirono" narės Eglės Kazickaitės filosofijos užrašuose aptikta apeirono sąvoka iš karto prilipo. Apeironas - tai neapibrėžta beribė būtis. Pasak graikų filosofo Anaksimandro, apeironas esąs kiekviename daikte, tačiau nesutapatinamas su daiktais ir nesudaro paprasto stichijų elemento mišinio. Apeironas yra amžinas, jis - visų medžiagų pradas. Pats apeironas yra nekintantis, kinta tik jo formos.

NARĖS. Gerda Surgautaitė, Agnė Stalaučinskytė, Eglė Kazickaitė, Greta Kazlauskaitė, Kornelija Krasilnikovaitė ir Eglė Šimėnaitė (iš kairės į dešinę) - tik dalis "Apeirono" teatro. Grupė šiuo metu dar formuojasi, ją vis papildo nauji nariai, su kuriais žiūrovai galės susipažinti teatro statomuose spektakliuose.

"Šis apibrėžimas puikiai atitiko mūsų idėją. Kadangi mums pavadinimas svarbus kaip sėkmės ženklas, lydėsiantis mus visą sudėtingą kelią, ieškojome tokio, kuris turėtų prasmę", - pasakojo aktorė ir režisierė Greta Kazlauskaitė.

Ji tikino, jog teatro merginos nepabijojo, jog šis žodis žiūrovams sukels daug klausimų, mat būtent toks ir yra "Apeirono" teatro tikslas.

"Teatras vienaip ar kitaip yra švietėjiška terpė, todėl skatinti žmogų klausti, domėtis yra labai gerai. Norime skatinti žmonių sąmoningumą, norą sužinoti kažką naujo", - sakė G. Kazlauskaitė.

Viskas - savomis rankomis

"Apeirono" teatras - dar jaunas ir besiformuojantis, vis pasipildantis naujais nariais. Jaunieji kūrėjai džiaugėsi, kad, nors teatras gyvuoja dar labai neilgai, pavyko nuveikti nemažai darbų. Didžiuotis yra kuo - pastatyti spektakliai "Fliuchšteino moterys", "Didieji Arkanai", "Įkalinti", rastos patalpos, pradėti remonto darbai ir nauji kūrybiniai planai.

"Iš savęs reikalaujame daug. Skubame žvėriškai, nes norisi kurti. Esame įsitikinę, kad negali būti teatro be savo vietos, mat žiūrovas turi žinoti, kur gali mus rasti", - sakė "Apeirono" teatro atstovės.

VILTYS. Patalpų, kurias šiuo metu remontuoja, duris "Apeirono" teatras viliasi atverti dar šių metų rugpjūtį ar rugsėjį.

Jaunieji kūrėjai teigė besigailintys, jog Klaipėdoje teatras ir kultūra apskritai yra menkai pastebimi, o dažnai ir peikiami. Pagrindiniai miesto teatrai merdi, skendi remontuose. "Apeirono" teatras užsibrėžė tikslą žiūrovus į savas patalpas senamiesčio centre pakviesti jau šių metų rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį, todėl negaili nei savų lėšų, nei savo rankų darbo.

"Kol kas viską darome patys, tačiau tikimės, kad atsiras žmonių, norinčių prisidėti. Deja, kol kas didelio solidarumo ir palaikymo nesulaukėme, nors kreipėmės į daugybę miesto verslininkų. Dabar labai įprasta gulėti ant sofos ir burbėti, kad nieko nevyksta, jaunimas nieko nedaro, tik išvažiuoja į užsienį. Tačiau niekas neklausia, kodėl jie išvažiuoja. Mes pasirinkome likti čia ir kurti Klaipėdai. Galbūt tai patologija ar karinis būdas, vadinkite kaip norite, tačiau mes tikime, kad Klaipėdoje yra šviesaus jaunimo, kuris turi svajonių ir nebijo jų įgyvendinti", - optimizmo iš rankų nepaleido trupės nariai.

Dėkingi padėjusiems

Tiesa, teatro narės suskubo patikinti, jog ne visi žmonės yra abejingi. Atsiranda ir tokių, kurie tiki jaunomis, entuziazmu degančiomis širdimis ir padeda apeiti kliūtis sudėtingame kelyje.

"Nors esame jauni, tačiau laisvalaikio neturime. Dieną - darbas fakultete, po pietų - repeticijos "Apeirono" teatre, o vėliau - sienų glaistymas iki paryčių. Štai tokia mūsų kasdienybė, todėl skaudu, kad atsiranda gulinčių ant sofos ir burbančių. Tiesa, negalime visko piešti tik niūriomis spalvomis. Atsirado žmonių, kurie mums padėjo. Labiausiai turime dėkoti miesto Tarybos nariui, verslininkui Rimantui Cibauskui. Jis mumis patikėjo ir suteikė patalpas, leido jose tvarkytis kaip norime. Ar daug yra tokių žmonių, kurie imtų ir patikėtų jaunais, optimizmo kupinais asmenimis, kurių entuziazmas dažnai išgaruoja vos užklupus pirmiems sunkumams? O jis patikėjo ir esame jam už tai labai dėkingi. Jis davė mums dvejus metus, per kuriuos galime išbandyti save ir įrodyti, kad galime pasiekti užsibrėžtų tikslų. Esame įsitikinę, kad viskas pavyks", - pasakojo teatro atstovai.

Jaunieji teatralai sako, jog šiuolaikinė visuomenė yra pernelyg atsidavusi vartotojiškumui, todėl dažnai pritrūksta "dūšios". Jų manymu, sunkus kelias savos svajonės link tik ugdo jų moralę ir leidžia visiškai kitaip priimti kitą žmogų. Jis tampa nebe konkurentu, o asmeniu, su kuriuo nori dalintis savo patirtimi.

"Kiekvienas mes turime savo tiesą. Kituose teatruose turi dirbti su ta tiesa, kurią į tavo lūpas įdeda teatro vadovas, režisierius ar kiti. Su tokiomis sąlygomis, nusileidęs kitiems, ir turi dirbti. Mes norėjome šokti pagal savo dūdelę. Mūsų prioritetas nėra asmeninis - mes orientuojamės į komandą, į bendrą idėją. Ir tai įrodo mūsų darbai. Ar kituose teatruose aktoriai ir režisieriai eina glaistyti teatro sienų?" - klausė G. Kazlauskaitė.

Kviečia augti kartu

Šiuo metu "Apeirono" teatro trupė stato naujus spektaklius, tobulina senuosius. Teatro narių planuose - prisistatyti Jūros šventės metu bei tarptautiniame gatvės teatrų festivalyje "Šermukšnis". Tikimasi, jog kelis renginukus dar nevisiškai įrengtose patalpose pavyks suorganizuoti dar vasarą.

"Mūsų tikslas - ne sukurti spektaklį "bombą" ar pelnyti "Auksinį scenos kryžių", o kurti ir pristatyti savo idėjas. Nenorime dalyvauti "kepimo" procese, kai spaudžia terminai ar dar kas nors iš viršaus. Siekiame būti įvairialypiai ir originalūs, todėl pristatysime spektaklius ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Esame jaunas teatras visomis prasmėmis, todėl kviečiame žiūrovą augti kartu su mumis", - ragino G. Kazlauskaitė.

Paklausti, ar nebijo, kad entuziazmas išgaruos, o jaunatviškas optimizmas virs tuo, ko jie taip baiminasi - beatodairišku spektaklių "kepimu", paklusimu užsakovams, teatro nariai purtė galas ir tikino, jog jų entuziazmui nelemta išblėsti, mat jis atsiradęs ne dėl aplankiusios sėkmės, o atvirkščiai, dėl sudėtingo pradžios kelio.

"Jeigu žinotumėte, ką mes valgome ir kiek miegame bei kiek proporcingai atiduodame laiko ir jėgų kūrybai, nustebtumėte. Tačiau visa tai darome sau. Nėra kas mus spaustų. Esame patys sau. Savo pradžios niekada nepamiršime ir tai neleis mums atsisakyti savo idealų, - teigė "Apeirono" teatro aktoriai ir režisieriai. - Kviečiame teatro bei kultūros neatsisakyti ir Klaipėdos miesto gyventojų. Klaipėdoje tiek daug visko vyksta. Tereikia atsimerkti ir apsidairyti. Jei esate pasiilgę kultūros, mielai kviečiame apsilankyti naujoje Klaipėdos kultūrinėje erdvėje ir bendradarbiauti."