"Atika“ – trylika metų gero roko

Per visą "Atikos“ istoriją grupės nariai keitėsi nuolat: muzikantai suskaičiavo, kad jei susirinktų visi, kurie grojo "Atikoje“, žmonių būtų ne mažiau kaip trisdešimt. O buvo laikas, kai ištikus kūrybinei krizei, grupėje bebuvo likę vos du muzikantai. Tačiau nuo šių metų pradžios "Atika“ – tvirtos sudėties ir nusiteikusi toliau džiuginti savo gerbėjus. Grupėje bosine gitara groja kretingiškis Aurimas Stonys, elektrinę gitarą valdo klaipėdietis Remigijus Motiejauskas, būgnus muša kretingiškis Audrius Šalnis, o grupės lyderis bei vokalistas, kaip ir "Atikos“ istorijos pradžioje, – klaipėdietis Darius Žvirblis.

- Kaip atsirado grupė "Atika“

- Prieš trylika metų buvom studentai – norėjome įdomiai praleisti laisvalaikį. Pradėjome groti, repetuoti. Tuomet buvau, ir dabar tebesu "bitlų“ gerbėjas. Buvo tokia Džono Lenono daina "Attica State“ – "Attikos valstija“. Pavadinimas skambėjo lengvai, įsimintinai. Patiko ir kitiems muzikantams – taip gimė "Atika“, - prisiminė grupės siela, įkūrėjas D. Žvirblis, "Atikoje“ esantis per visą grupės istoriją.

- Grupėje keitėsi daug žmonių, tačiau grojate jau daugiau negu dešimtmetį. Kas padėjo išsilaikyti?

- Vidinis noras kurti, roko muzikos pomėgis, klausytojai, kurie nori mus girdėti, – visa tai veža. Nėra kažkokio recepto, kaip išlikti tarp daugybės muzikos grupių, kaip išlaikyti savo klausytojus. Svarbu nenuleisti rankų, kai nesiseka, nepervertinti sėkmės ir turėti didelį norą gyvuoti.

- Koks yra Jūsų klausytojas, kokia Jūsų auditorija?

- Didžioji dalis mūsų klausytojų – studijuojantis jaunimas. Grojame nemažai laiko ir vis galvodavome, kad į koncertus ateis jau užaugę, senstelėję mūsų gerbėjai. Tačiau ateina vis jauni – pomėgis klausytis "Atikos“ tarsi perduodamas iš kartos į kartą. Kalbant apie auditorijos dydį, niekada nebuvome tie, kurie daug reklamavosi, stūmė save į viešumą. Tačiau savo auditoriją turime – Kretingoje, Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. Turime nuolatinių gerbėjų – štai viena vyresnio amžiaus moteris Kaune ateina į visus mūsų koncertus.

- Kaip "Atiką“ priima vis besikeičiantis klausytojas? Ar reikia taikytis prie jo poreikių ir pageidavimų?

- Klausytojai mus priima tokius, kokie esame. Muzika labiau keičiasi dėl mūsų pačių, o ne dėl klausytojo. Naujas dainas mūsų gerbėjai kartais priima ne iš karto – atvirkščiai, nori ne naujovių, o "atikiško“ skambesio. Senesnes ar geriau žinomas dainas publika dainuoja kartu su mumis. Smagu.

- Ar dažnai keičiate repertuarą?

- Ne itin. Jei nori ir repetuoti, ir koncertuoti bei įrašinėti albumus, reikia labai daug laiko. O mes duoną valgome ne iš muzikos, dirbame kitus darbus, todėl laiko įrašams nelabai daug lieka. Gyvai esame įrašę albumą "Žolių vaikai“, išleidome studijinius albumus "Karvė ir kosmonautas“, "Po visko“, "Šalin rankas nuo Rokenrolo, mama!“. Paskutinis mūsų studijinis darbas – 2009 metais įrašytas albumas "Himnai ir vėliavos“.

- Apie ką kalba Jūsų dainos ir muzika, kaip gimsta kūriniai?

- Kartu kuriame muziką, prie kurios vėliau taikome tekstus. Dalis jų gimsta čia ir dabar – repetuojant. Dainuojame apie tai, kas mums svarbu – apie jausmus, asmeninius išgyvenimus, turime dainų-protestų. Jei nesi sužadinęs jausmų, nieko nebus. Turi būti idėja, kuri mintyse virpa tol, kol gimsta daina. Todėl įkvėpimas yra labai svarbus.

- Prieš septynerius metus patekti į TV eterį buvo naujovė, galimybė save parodyti. Dėl šios priežasties ir ėjome – kad auditorija mus pamatytų. Gerai buvo save išbandyti, tačiau vargu, ar tai kartotume dar kartą. Šiaip "Eurovizija“ nėra nieko blogo – gerai yra joje pasirodyti, pamatyti kitus, įvertinti save. Apskritai šiais laikais, norint pragyventi iš muzikos, neišnykti, net nebebūtina dainuoti, muzikuoti – svarbu neišnykti iš TV eterio. Jei nori gyventi iš muzikos, turi orientuotis į užsienį, Rusiją, – Lietuva per maža.

- Kaip "Atiką" paveikė krizė?

Kūrybine prasme – puikiai. Atsirado naujų temų, kurių neapdainavome savo dainose. O kadangi nėra darbo, galime žiūrėti daugiau televizijos laidų ir semtis įkvėpimo. Štai pagaliau galime apdainuoti valdančiąją daugumą ir išreikšti savo paaštrėjusį patriotizmą.

- Ko palinkėtumėte sau ir savo klausytojams?

- Sau – toliau muzikuoti, kad gitaros derėtų, aistra neblėstų, o dangus virš galvos būtų šviesus. Savo klausytojams palinkėtume kantrybės laukiant naujų įrašų, kad būtų ištikimi "Atikai“, o jei jau visi mūsų gerbėjai nuspręs išvykti gyventi ir dirbti į užsienį, prašome pasiimti mus kartu.

2001 m. grupei “Atika” suteiktas Užupio Respublikos ambasadorės Vakarų Lietuvai titulas.

2002 m. “Atika” festivalyje “Sielos” išrinkta geriausia Lietuvos krikščioniškosios muzikos grupe.

2003 m. “Atika” užėmė I vietą dainuojamosios poezijos festivalyje “Šaltinis”.

2004 m. VI-ajame nacionalinės atrankos į “Euroviziją” etape “Atika” užėmė III vietą.

2005 m. “Atika” Jonavoje buvo pripažinta geriausia Lietuvos bardų grupe.

"Pajūrio naujienos"