Bibliotekai - dovana, telpanti knygoje

Apie pusšimtis kvietimų buvo išsiųsta į 19 pasaulio šalių, 62 darbai atkeliavo iš Lietuvos, Lenkijos, Argentinos, Moldovos, Vengrijos, Norvegijos, Italijos. Atidarant parodą nuskambėjo mintis, jog toks bibliotekos pagarsinimas teikia garbės ne tik jai, bet ir regionui bei šaliai, mat norint sukurti ekslibrisus užsienio menininkams reikėjo pažinti Lietuvą.

Konkurse, kuriuo buvo siekta pagerbti žymius Klaipėdos krašto kultūros ir visuomenės veikėjus bei sukurti su biblioteka susijusius knygos ženklus, dalyvavo ir šešetas klaipėdiečių menininkų.

Pateikti darbai sudėti į reprezentacinį atvirukų rinkinį.

Ekslibrisuose vėjai pučia nuo jūros, neša burlaivius, pasitaikė net skrendančių banginių. Parodos globėjas miesto vyriausiasis dailininkas Mindaugas Petrulis sukūrė itin ekspresyvų rašytojos Ievos Simonaitytės paveikslą. Vengrų dailininkas Laszlo Lazar įamžino Kristijoną Donelaitį, Moldovos menininkui Grigori Bosenko įstrigo Martynas Mažvydas. Taip pat sukurti ekslibrisai šių dienų pajūrio plunksnos broliams: eseistui Rolandui Rastauskui bei rašytojui, bibliotekos vadovui Juozui Šikšneliui, kurio pastangomis šis knygų labirintas tapo traukos centru ne tik klaipėdiečiams, bet ir miesto svečiams.

Trečiąją vietą konkurse su klaipėdiečiu Virgilijumi Burba pasidalijo vilnietė Aušra Čapskytė, sukūrusi ekslibrisus net penkiems bibliotekos darbuotojams. Antrąją vietą nuskynė vilnietė dailininkė Jurgita Batakytė, o pirmoji vieta atiteko kretingiškei menininkei Lidijai Skačkauskaitei-Kuklienei.

Žanras - arti sielos

"Labai sunku padaryti stebuklą, kai prikurta tiek grafinių vaizdų. Tad tiesiog panaudojau vieną savo darbų - pamario kraštui būdingu gotikiniu šriftu, kuriuo ir laikraščiai buvo spausdinami iki 1945 metų, užrašiau tekstą. Ekslibriso simbolika - išskleisti sparnai - kai kam asocijuojasi su drugeliu, man - su atverstais knygos puslapiais", - sakė konkurso laimėtoja, Lietuvos dailininkų sąjungos ir Lietuvos šrifto ir kaligrafijos draugijos narė, nesyk dalyvavusi ekslibrisų bienalėse ir mėgstanti šiuos darbus dedikuoti bičiuliams - jos žodžiais tariant, tai graži dovana, telpanti knygoje.

Pokalbininkės teigimu, I. Simonaitytės biblioteka jai asmeniškai labai daug reiškia. "Čia prieš 32 metus pirmą kartą pamačiau savo vyrą, visą laiką sėdėdavusį galiniame suole. Pagalvojau: na štai, koks išbalęs inteligentas", - atviravo autorė, visą ekslibrisų ciklą šiai bibliotekai atspaudusi jau prieš 20 metų. Tąsyk vyravo rašytojos profilis, šį kartą ekslibrisai abstraktesni, ieškant įdomesnės technologijos atspausti ant audeklo.

"Ant mažos skiautelės atspausti tarsi balti marškinėliai, kaip sakoma, savi marškiniai - arčiau kūno, knyga - arčiau sielos, - interpretavo L. Skačkauskaitė-Kuklienė. - Ekslibrisas - neįpareigojantis grafikos žanras, nors į jį reikia įdėti tiek triūso, kiek kuriant didelį darbą. Nebaisu rizikuoti. Aš ir studentams sakau: pradėkit nuo mažų ekslibrisų, galėsit vieni su kitais pasidalinti, o drąsos prireiks, kai bandysite užvaldyti didelį plotą."

Jungia žmones

Anot dailininko V. Burbos, ekslibrisas - komunikatyvus žanras: "Jis nepalieka menininko vieno, bet sujungia jį su tuo, kuriam ekslibrisas skirtas." Kuriant ekslibrisą įstaigai, jo teigimu, atsiveria dar platesnis mąstymo ir matymo laukas.

"Kai galvoji apie I. Simonaitytę, mąstai apie visą kraštą, jo likimą. Esu gimęs per dvidešimt kilometrų nuo pajūrio, tas vandens žemės kraštas, Simonaitytės gluosniai yra mane pakerėję. Jos knygose atsiskleidžia saviti Mažosios Lietuvos žmonių charakteriai, jų papročių ir aprangos grožis. Viskas, kas gera, yra arti: žiūrėjimas į medžius, į padangę", - sakė menininkas, nuogąstavęs, kad estampas šiandien ne toks mėgstamas, koks galėtų būti ir koks yra Vakarų valstybėse.

"Jeigu šį žanrą vertintume kaip bendravimą, tiltą tarp žmonių, manau, jis dar turėtų neišnykti, - svarstė V. Burba. - Bet ar kas paklausys mano nuomonės?"

Laimėtojos ekslibriso simbolika - išskleisti sparnai - kelia asociacijų su drugeliu arba atversta knyga.