Chaoso tvarkdarys

Parodos

Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos galerijoje 13L atidaryta Dano Andriulionio tapybos paroda "Retrospektyva".

"Mano kūrybos objektas - simbolis", - sakė parodos autorius, renginio vedėjo iškvostas apie kūriniją, kur sutilpo ir visata, ir mandalos, runos, ir budistinė filosofija. Prisipažino nebuvęs geras piešėjas, nors, studijuojant architektūrą, teko daug braižyti.

D. Andriulionio retrospektyva - per trylika metų įvairiomis technikomis sukurti darbai, kurių idėjos atklysdavo iš pasąmonės, nebuvo logiškai išmąstyta. "Lengva parodyt fasadą, tačiau kiekvienąkart baugu, kad nuslysi paviršiumi, o norisi parodyti minties ir vizijos gylį. Dabar išgyvenu naują kūrybos etapą, nes grįžau iš Šventosios žemės, prisilietęs prie tūkstantmečių, amžinųjų vertybių, kurių virpesių negali nepajusti. Ir drobėje atsiranda šviesios spalvos. Suvokiau, kad eksperimentų galimybėms ribų nėra, ir įkvėpimas niekur nedingsta", - sakė dailininkas, neišsigynęs, jog jį įkvepia literatūra, teatras ir ypač muzika. Štai vienas paveikslas gimė, klausantis Rolando Rastausko eilių ir Arkadijaus Gotesmano muzikos.

Prisipažino, jog daugelio savo nutapytų paveikslų ilgainiui imąs nekęsti, todėl drastiškai juos "konstruojantis" iš naujo, kol lieka patenkintas rezultatu. "Gal keičiasi ne mano vidus, bet pasaulis, po paskutinės kelionės atsirado laisvesni, drąsesni potėpiai ir polėkis", - sakė.

Parodos metu tapytoją sveikinę kolegos, jo buvę dėstytojai ir studentai sakė, kad turi retą savybę arba dovaną būti Danu Andriulioniu, nes kad ir kaip keistųsi jo kūryba, akcentuojamos prasminės gelmės, būties ir buvimo ženklai. Ir jam pavyksta suvaldyti chaosą, išgauti jo gylį.

"Aš žinau, kodėl Danas iš Izraelio grįžo pilnas dvasios, kuri jam artima. Nes jo tapyba yra religinė, - sakė profesorius Helmutas Arnašius. - Tapybos maniera rytietiška, tarsi autorius vadovautųsi Biblijos priesaku: "Nedaryk sau Dievo atvaizdo nei iš aukso, nei dramblio kaulo, akmens nei moters ar vyro." Ir jo paveiksluose yra "užrašyti" mąstymai apie Dievą, kuris išlieka be atvaizdo. Tie, kurie paišo dievulėlius su barzdom, yra neteisūs. Dar tapytojas išlaiko rytietiškų menų tradiciją, dirbdamas su ornamentu, nes šie - tarsi įveda tvarką į neperprantamai chaotišką pasaulį. O spalvų sodrumas, jautrumas primena gotiką", - sakė kalbėtojas. Pagyręs, kad Danas Andriulionis nebijo būti prabangus dailininkas: esą, dauguma jo kolegų, auksuodami drobę, paverčia darbą visišku kiču ir lėkštybe. "Dar galvoju, jog pačiam dailininkui pasisekė, kad atrado save tame pamario krašte, apie kurį jam pasąmonė sako, jog yra čia nesvetimas", - sakė profesorius.

Ivona ŽIEMYTĖ