1990 metų rugsėjo 15-ąją dieną, tuo metu, kai per didžiules aukas gimusi tautos laisvė dar krykštė vystykluose ir vyko kardinalūs perversmai šalies politiniame, ekonominiame bei visuomenės gyvenime, o svarbiausia - visų mūsų sielose, išėjo pirmas naujo Klaipėdos dienraščio "Vakarų ekspresas"
numeris, kurio pavadinimo logotipo eskizą per vieną naktį sukūrė dailininkas Virgilijus Urbonavičius.
"Užregistravus "Vakarų ekspresą", reikėjo kitoniškos laikraščio "galvos" - ekspresyvesnės, krintančios į akis. Pirmąjį laikraščio numerį kūrėme visiškai kitokį nei komunistinės pakraipos stagnacinė "Tarybinė Klaipėda". Anuomet jos pavadinimas buvo "sunkus", atspausdintas blokinėmis raidėmis, o man norėjosi, kad "Vakarų ekspreso" pavadinimas išsiskirtų, kad jį pastebėtų. Tad naujo dienraščio vaizdinys, kaip ir jo turinys, turėjo būti kaip pasipriešinimas, alternatyva buvusiam vieninteliam tarybinės santvarkos apologetui, vienintelei "teisingai" nuomonei ir - visai griūvančiai nežmoniškai sistemai", - šiandien prisimena V. Urbonavičius.
Kaip kilo logotipo idėja? - paklausėme dailininko.
Tai tarsi dalelė Klaipėdos, nenykstanti, savaip amžina. Nebuvo nupiešta kokia vientisa senamiesčio atkarpa - išsirikiavo tipiški ir autentiški Klaipėdos namukai: Dailės parodų rūmų fachverkas, Žvejų baras, Centrinio pašto bokštas bei senasis Dramos teatro pastatas. Šis vaizdelis išskiria mūsų miestą iš kitų Lietuvos miestų. Jame yra daug tikro ir kažkiek - mano sugalvota. Vėliau pavadinimo šriftas buvo pakeistas į gotišką.
Kokios buvo pavadinimo ir logotipo atsiradimo aplinkybės?
Prisimenu, vieną vakarą pas mane į namus atlėkė redaktorius Gintaras Tomkus ir tuometinis leidinio komercijos direktorius Valdimaras Valionis bei pasakė, kad staigiai reikia sukurti laikraščio logotipą, ir aš tai padariau per naktį. Man įstrigo tai, jog kitą rytą jis jau buvo spaustuvėje, parengtas išleisti. Iš tikro tai nebuvo koks apgalvotas sprendimas, viskas gimė spontaniškai, ekspromtu. Gal buvo nesuderinti masteliai, kitų trūkumų, nes tai buvo staigus vienos nakties darbas.
Nuo to laiko jūs kaip dailininkas aktyviai kūrėte mūsų dienraščiui mažus šedevrus. Ar galėtumėt pasakyti, kad "Vakarų ekspresas" taip pat kažkiek formavo jūsų pasaulėžiūrą, lėmė kūrybinius proveržius?
Buvome jauni maksimalistai, aš papaišydavau karikatūrų, tarp jų - ir tokių, kurios kažkam nepatiko. Ne kartą piešiau politikų, to paties Gorbačiovo, taip pat tokių karikatūrų, kurių siužetuose figūravo priešiška jaunai valstybei Rusijos vykdoma politika. Dėl kai kurių piešinukų net prasidėjo bylinėjimaisi su antivalstybiniu judėjimu "Jedinstvo", rengusiu išpuolius ir mitingus. Jam irgi nepatiko mano idėjos. Juk toks laikas buvo, kai politinės karikatūros buvo labai aktualios.
Iš tikrųjų aš buvau visa širdimi už nepriklausomą Lietuvą, ir karikatūros buvo kaip mano būdas prisidėt prie jos kūrimo: kas rašė, fotografavo, kas - mitingavo, dainavo, o aš - piešiau.
O paskui juk paišiau ir erotines karikatūras, ir vaikiškus piešinius "Ekspresiukui", taip jų susikaupė nemaža krūva. Darbas šiame dienraštyje suteikė man "ekstrymo", įkvėpė naujų minčių. Vėliau pradėjau iliustruoti vaikiškas knygas, dirbau "Genio" žurnalo dailininku. Aišku, "Vakarų eksprese" gauti ir mano pirmieji autoriniai honorarai.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą