"Dėl "Smiltės" vaikštau po nežinomą žemę"

Tik 600 egzempliorių tiražu leidybos grupės "Druka" leidžiamą "Smiltę" galima pasiskaityti Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės, Meno ir Mažvydo bibliotekose. Temos - apie Prūsijos amatus, Klaipėdos krašto metraštininkus bei iškilias asmenybes. Žurnalą "Raute" skaito Vokietijos gyventojai, o jo priedą "Smiltę" - Lietuvos vokiečiai ir memelenderiai. Remia Ewald Hein Stiftung fondas.

- Trisdešimt trys temos - tai labai daug, susilaukiame atgarsių iš Vokietijos, nes temos beveik netyrinėtos, - sakė redaktorė. Kai ji dirbo Simono Dacho namuose "Vokiečių žinių" redaktore, kartu su vertėja Rasa Krupavičiute Tariq parašė minėtam fondui projektą ir nuo to laiko leidinys išeina tris kartus per metus.

- Evaldas Heinas artimai bičiuliaujasi su Nidoje gyvenančiu dailininku Edvardu Jonušu, Vokietijoje rengia jo darbų parodas, jie kartu išleido esė knygas lietuvių-vokiečių kalbomis. Jis prisidėjo prie mūsų knygos "Nugrimzdusi Klaipėda" finansavimo. Evaldas, nors iš profesijos yra inžinierius, domisi istorija, daug keliauja, rašo apie senąją Bizantijos kultūrą. Nepaprastai lengva su juo dirbti. Turiu po kruopelytę susirinkti medžiagą, pirmiausia pati išsiaiškinusi, kas būdinga tai temai ir kas patiktų skaitytojui. Tarkim, apie kompozitorių Vagnerį Klaipėdoje. Iš mano rašininių "Smiltei" išaugo knyga "Nugrimzdusi Klaipėda", - sakė Jovita Saulėnienė.

Evaldas Heinas su grupe buvo atvažiavęs į Kauną, Klaipėdą, Neringą. Išeiviai iš Lietuvos iš toliau žiūri į Lietuvą, tarsi nuo kalno, todėl viskas atrodo gražiau, idiliškiau. Redaktorė sakė, kad tie žmonės padeda stiprinti kultūrą, prikelia istorinius Klaipėdos šaltinius, kurie daugeliui nėra prieinami. Redaktorė bendradarbiauja su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi, su memelenderių archyvų sudarytojais. Netrukus jie perduos turtingą istorinės medžiagos archyvą I. Simonaitytės bibliotekai.

- Memelenderiai, išvykdami iš savo gimtos vietos, išsivežė gana įdomios medžiagos, ir siunčia ją man. Kolegė Rasa yra germanistė, ji irgi ieško. Bendraujam su "Nidden" draugija. Tos istorijos yra tyrinėjimas: kai pradedi ruošti naują numerį, tarsi atsiduri tamsoje, ir eini visiškai nepramintais takais, vaikštai po nežinomą žemę. Yra atsakomybė, pateikiant istorinę praeitį, ir kartu norisi išsakyti ir meilę jai, nes matai, kaip praeities žmogus gėrėjosi miestu, užfiksavo tai, ko šiandien nebėra, - namą, vaizdą, įstaigą ar medį. Aš dabar pasigendu pagarbos miestui, kuriame gyvename, jo istorijai, ir kartais elementaraus padorumo, kai teršiama, griaunama, - sakė Jovita.

Šiuo metu ją domina vienos gerbiamiausių pasaulyje valdovių - Prūsijos karalienės Luizės gyvenimo faktai, ji buvo labai tauri, įžvalgi politikė, aukštos moralės. Vaikams skiepijo meilę Klaipėdai, nors gyveno tuo metu, kai visą prūsų tautą norėta nubraukti nuo žemės paviršiaus, tvyrojo nežinia, buvo sudėti daiktai nuo Napoleono armijos bėgti toliau. Luizės vaikai visą savo gyvenimą padėjo miestui prisikelti po gaisrų, išsaugojo pastatus, statė Jono bažnyčią.