Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ svečias garsus rusų režisierius Sergejus Loznica, kurio dokumentiniai filmai renka apdovanojimus įvairiuose tarptautiniuose kino festivaliuose, savaitgalį vilniečiams pristatė vaidybinį filmą „Rūke“ pagal Vasilijaus Bykovo romaną. Jis rodomas programos „Kritikų pasirinkimas“ kontekste, mat pernai buvo įvertintas kino kritikų skiriamu FIPRESCI apdovanojimu Kanuose.
Akimirka, kai žmogus negali nieko
Tai tik antroji vaidybinė juosta, kurią sukūrė režisierius dokumentininkas S.Loznica, gimęs 1964 metais Baltarusijoje, baigęs tiksliuosius mokslus, iki 2000-ųjų dirbęs Rusijoje (ir Maskvos kibernetikos institute), paskui emigravęs į Vokietiją. S. Loznicos filmai prabyla apie skaudžią ir groteskišką šiuolaikinės Rusijos realybę. Pirmasis meninis filmas „Mano laimė“, kurios herojus kiekviename žingsnyje patiria nemotyvuotą prievartą, buvo apkaltintas antirusiškomis intonacijomis. Abu filmai - „Mano laimė“ ir „Rūke“ - rodyti Kanų kino festivalio pagrindinėje programoje.
„Kino pavasaryje“ einantis filmas „Rūke“ pasakoja 1942 metų istoriją, nutikusią okupuotoje šalyje: du partizanai eina į kaimą atkeršyti išdavikui, tačiau vienas iš jų paskutiniu momentu suabejoja jo kalte.
S. Loznicos nedomina karo veiksmai: „V. Bykovo knyga patraukia joje perteikta pagrindinio veikėjo vienatve, kurią šis jaučia mėgindamas bendrauti su juo nepasitikinčia visuomene. (...) Norėdamas išsaugoti žmogiškumą ir orumą, jis atsiduria tokioje situacijoje, kurioje nebegali gyventi. Tai mūsų būties paradoksas. Aš pasirinkau istoriją apie karą, bet nekalbu apie karinius veiksmus. Manęs nedomina tai, ką matome fronte (tarkim, įspūdingus mūšius). Mane domina, kas priverčia žmones eiti į frontą. O šios priežastys gali slypėti mūsų kasdienybėje“.
Per filmo „Rūke“ premjerą Kanuose S. Loznica kalbėjo: „Žmogus gali ne viską. Būna momentų, kai jis negali nieko“. Paskui viename interviu paprašytas paaiškinti savo tezę, išsitarė, jog nereikia žiūrėti jo filmų norint suprasti, kad pasaulis yra kupinas prievartos ir neteisybės. Bet gyvenimo prasmė ir tokiame pasaulyje yra... gyvenimas.
Kurdamas filmą režisierius buvo susidūręs su finansavimo sunkumais - niekam nei Rytuose, nei Vakaruose ši istorija nepasirodė įdomi - atseit apie ją tiek daug rašyta, rodyta ir pasakyta. Ledai pajudėję tik tuomet, kai jo pirmoji juosta pateko į Kanų festivalio konkursinę programą. Kuriant filmą dalyvavo Rusija, Vokietija, Nyderlandai, Baltarusija, Latvija, o filmo montažo autorius - lietuvis Danielius Kokanauskis. D. Kokanauskio pavardė šmėkštels ir trumpametražio S. Loznicos filmo „Švento Antonijaus stebuklas“ titruose - „Kino pavasaris“, be šio, suteikia progą pamatyti ir kitą 2012 metų juostą „Laiškas“. Dokumentinį ir vaidybinį kiną kuriantis režisierius ir ateity pasirengęs darbuotis abiejuose žanruose. Jo nuomone, skirtumas tarp jų tėra biudžeto dydis ir etinės laisvės lygmuo.
Kim Ki Dukas ir Bertolučis
„Kino pavasaryje“ laukiama ir daugiau svečių: garsaus kroatų aktoriaus Rade Šerbedžijos, žinomo rusų režisieriaus Aleksejaus Fedorčenkos, vieno garsiausių pasaulio smuikininkų Juliano Rachlino ir kitų. Festivalio konkursinės programos „Nauja Europa - nauji vardai“ filmus iš Rytų ir Vidurio Europos vertins tarptautinė žiuri: Palestinos aktorius Ali Sulimanas, kroatų aktorius Leonas Lučevas, filmų kritikas italas Džanis Otonė (Gianni Ottone) ir kt. Į „Kino pavasario“ statulėlę pretenduoja 12 filmų iš Rytų ir Centrinės Europos.
Kino gurmanų bene labiausiai laukiama programa „Meistrai“ šįmet rodys plačiai nuskambėjusius naujausius garsių kino kūrėjų darbus. Tarp jų - Bernardo Bertolučio (Bernardo Bertolucci) „Aš ir tu“, Kim Ki Duko „Pieta“, Bahmano Gobadžio (Bahman Ghobadi) „Raganosių sezonas“, Kiros Muratovos „Amžinas sugrįžimas“, Maiklo Vinterbotomo (Michael Winterbottom) „Kasdienybė“ ir t.t.
Retrospektyvos programoje šiemet bus pristatomi legendinio prancūzų režisieriaus, itin nusipelniusio kino istorijai ir įkvėpusio ne vieną šių laikų garsų kino kūrėją, Žano Liuko Godaro (Jean-Luc Godard) darbai. Šiose jau klasika virtusiose juostose kino gerbėjai išvys tokias žvaigždes kaip Žaną Polį Belmondo (Jean-Paul Belmondo), Brižit Bardo (Brigitte Bardot), Aną Kariną (Anna Karina) ir Aleną Deloną (Alain Delon).
Pirmą kartą festivalyje rado vietą muzikinių filmų programa su skambiais muzikos pasaulio vardais (Bobas Marlis (Bob Marley), Džonas Fortė (John Forte), Alina Orlova, su įspūdingiausiomis koncertų akimirkomis.
Kas taps favoritais
Lietuviškoje kino programoje - 38 filmai. Viena iš premjerų bus ir naujas režisierės Inesos Kurklietytės filmas „Gegučių vaikai“ apie motinų paliktus vaikus. Šių metų lietuviškos programos naujovė - animaciniai filmai, taip pat vyks geriausio studentiško filmo ir žiūroviškiausio lietuviško filmo rinkimai. Šįmet bus ir nauja programa „Lietuviai svetur“, intriguosianti ir lietuvių autorių vardais, ir jų darbais užsienio šalyse.
Iki kovo 28 dienos Vilniuje vyksiantis kino festivalis šįmet parodys net 230 filmų. Kaip ir kasmet, festivalio lankytojai rinks savo favoritą, kuris pelnys publikos numylėtinio vardą. Nacionalinio kino gerbėjai išskirs žiūroviškiausią lietuvišką filmą. Kino žiūrovai jau gali balsuoti ir geriausios metų Lietuvos kino aktorės rinkimuose. Į šį titulą šiemet pretenduoja aktorės: Jurga Jutaitė, Severija Janušauskaitė ir Valda Bičkutė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą