Džiazuojantys dramaturgai - visuomenės anomalija

Tarptautinis projektas

"Čia susirinko nenormalūs žmonės. Mes, dramaturgai, esame anomalija, - sakė dramaturgų seminaro "Drama jam session" dalyvis režisierius Nikolajus Chalezinas iš Minsko. - Normalūs žmonės taip nerašo, kaip mes: kairėje - personažas, o dešinėje - ką jis sako. Mes net nekalbame taip, kaip verčiame kalbėti savo personažus."

Jau savaitę ši visuomenės anomalija - dramaturgai - pluša kūrybinėse dirbtuvėse Palangoje. VšĮ "Menų spaustuvė" surengtos kūrybinės dirbtuvės "Drama jam session" skirtos teatro kūrėjams, susiduriantiems su šiuolaikinės dramaturgijos problematika.

Į atviras dirbtuves pakviesti jauni dramaturgai iš Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos. Jiems buvo pasiūlyta išklausyti paskaitų ciklą apie Europos, Lietuvos ir kaimyninių šalių dramaturgijos situaciją, lavinti kūrybinius įgūdžius.

Projekte dalyvavo dramaturgai Gabrielė Labanauskaitė, Gitana Gugevičiūtė, Mindaugas Valiukas (Lietuva), Konstantinas Stešikas, Pavelas Priažko (Baltarusija), Jurijus Klavdijevas (Rusija).

Kūrybinę laboratoriją vedė trys lektoriai: teatro kritikas, šiuolaikinės dramaturgijos teoretikas, festivalio "Novaja drama" (Maskva) meno vadovas Pavelas Rudnevas, dramaturgas, festivalio "Majskije čtenija" (Toljatis) meno vadovas Vladimiras Levanovas bei dramaturgas, Laisvojo teatro (Minskas) meno vadovas Nikolajus Chalezinas.

Lektorių teismui buvo atiduotos jaunųjų dramaturgų parašytos 5-8 puslapių 1-6 personažų scenos. Sceneles vienija bendra tema "Miestas prie jūros". Rytoj 19 val. Palangos "Ramybės" klube bus parodytas skirtingų šalių dramaturgų bendras rezultatas.

Naujosios dramaturgijos placdarmas

"Menų spaustuvė" nusprendė, kad prioritetą skirs šiuolaikiniams scenos menams. Supratome, kad kol neišsiugdysime jaunosios dramaturgų kartos, turėsime daug problemų, įgyvendindami naujas programas. Dramaturgas yra pats svarbiausias. Naujos kartos tekstas gimdo didžiausias novacijas šiuolaikiniame teatre. Lūžiai kaimyninių šalių teatre prasidėjo būtent nuo to, kad atėjo nauja dramaturgų karta, kuri išprovokavo kūrybinę revoliuciją", - sakė "Menų spaustuvės" projektų vadybininkė Ingrida Daunoravičiūtė.

Pasak jos, reikėtų įrodyti pasauliui, kad ir Lietuva turi šiuolaikinę dramaturgiją, o ne tik pavienius autorius. Jau planuojama, kad seminaras galėtų tapti tęstiniu - vykti kasmet.

Į Palangą sukviestus lietuvius dramaturgus I. Daunoravičiūtė pavadino naujosios bangos placdarmu, kūrėjais, atsikračiusiais klišių, pasiryžusiais ieškojimams ir atradimams. Daugiausia naujų veidų pasirodė Kaune "Šiuolaikinės lietuvių dramaturgijos panoramos" metu. "Panoramos" metu ir buvo "atrasti" dramaturgai iš Klaipėdos M. Valiukas, G. Gugevičiūtė, vilnietė G. Labanauskaitė.

"Atvažiavau čia elementarių žinių. Nes Lietuvoje nėra dramaturgijos studijų, tenka žinias susirankioti iš panašių seminarų ar suvažiavimų. Jie labai reikalingi, jų reikėtų daugiau. Net nežinau, kas Lietuvoje galėtų duoti žinių. Viena iš pagrindinių bėdų ir yra dėstytojų trūkumas. Jei būtų sumanyta kurti tokią specialybę, iš pradžių reikėtų kviesti iš užsienio dėstytojus", - sakė G. Labanauskaitė.

Marihuana - geriau už degtinę

"Šiuolaikinė Rusijos dramaturgija prasidėjo nuo nulio: repertuaro, vadybos, žmogiškųjų resursų", - apie situaciją Rusijoje pasakojo teatro kritikas P. Rudnevas. - Rusijoje šiuolaikinės dramos pastatymai po perversmo ėjo atgaline data - buvo statomi 6, 7 dešimtmetyje parašyti kūriniai."

Pasak P. Rudnevo, Rusijos šiuolaikinė drama užsiima 19 a. rusų literatūros tradicijų sekimu: žodžio valdymu, gėrio paieška, požiūriu į mažą žmogų.

"Šiuolaikinės pjesės dokumentiškos, "magnetofoniškai realios". Pjesės griauna religinius ir kultūrinius mitus, jose pilna prievartos, sadizmo, netradicinio sekso. Dramaturgija žlugdo Rusijos kultūrinę mitologiją: natūralios sultys ir marihuana geriau už degtinė ir koldūnus", - sakė teatro kritikas.

Pogrinžio teatras

Minsko laisvojo teatro meno vadovas Nikolajus Chalezinas vadina kūrybines dirbtuves bendru Laisvojo teatro ir "Menų spaustuvės" projektu.

"Idėja gimė per bendrą diskusiją, vėliau ją gludinome. Nors mes gyvename Baltarusijoje - absoliučios diktatūros šalyje, kur viskas uždusinta, bet praėjome tą vystymosi periodą, kurio nepraėjo Lietuvos dramaturgai. Rusijos dramaturgai tai praėjo dar anksčiau. Baltarusijos šiuolaikinės dramaturgijos fenomenas jau egzistuoja. Man, atrodo, kad Lietuvos dramaturgijos fenomeno nebuvimas - nonsensas", - sakė N. Cholezinas.

N. Chalezinas į kūrybinį seminarą atvyko mokyti, tačiau pažintis su naujais žmonėmis, ryšiai, aplinka ir jam suteiks naujos patirties.

Pasak jo, Lietuvoje visada buvo stiprus teatras ir gabūs dramaturgai, tačiau jie neperžengė barjero į tą terpę, kurioje dirba atvira Europos visuomenė. "Jei šis seminaras padės žengti dramaturgams keletą žingsnių į priekį, galima sakyti, kad misija įvykdyta", - teigė režisierius.

Minsko laisvasis teatras - teatrinio gyvenimo fenomenas. Baltarusijoje, kur pagal sovietinę tradiciją neegzistuoja avangrado menas, veikia niekieno neremiamas ir niekur neregistruotas Laisvasis teatras, propaguojantis šiuolaikinį meną, naująjį teatrą, rengiantis šiuolaikinės dramaturgijos akcijas, ieškantis jaunų dramaturgų, statantis bendroms šalies meno normoms nepriimtinus spektaklius.

Ne viename užsienio laikraštyje aprašytas teatras šalies valdžiai lieka tabu: "Tokio teatro mūsų šalyje nėra", - sakoma besidomintiems, paskambinusiems į Baltarusijos kultūros ministeriją.

Rima ČELIAUSKAITĖ