"Aš turiu du pomėgius - kraštotyrą ir esperanto kalbą", - sako Švėkšnos garbės pilietis, buvęs matematikos ir astronomijos mokytojas Petras Čeliauskas, šiuo metu rašantis Švėkšnos enciklopediją.
Kalbų teisės ir pareigos
"Esperanto kalbą prieš šimtą metų sukūrė Liudvikas Zamenhofas; tai protingiausias sprendimas, idant viso pasaulio žmonės be gimtosios kalbos mokėtų dar vieną kalbą. Anglų kalba pretenduoja į tą vaidmenį, bet ji netinka; patys britai juokauja, kad parašyta Liverpulis, reikia skaityti Mančesteris...
Pasaulinės esperantininkų sąjungos centras yra Roterdame, ir esperantininkų organizacija kasmet rengia kongresus, kuriuose susirenka 2-3 tūkstančiai žmonių iš 80-ies pasaulio šalių. Jie visi puikiai susikalba: juodaodžiai, indėnai, Lotynų Amerikos gyventojai", - sakė Petras Čeliauskas, esperanto kalba parašęs autentišką Babelio bokšto istorijos versiją.
"Neseniai lankiausi 88-ąjame kongrese Švedijoje, Geteborge. Šių metų kongreso tema buvo "Kalbų teisės ir pareigos". Prancūzai yra labai susirūpinę anglų kalbos ekspansija", - tęsė pašnekovas. "Mums reikėtų dar labiau susirūpint, nes yra pavojus, kad anglų kalba gali išstumti kitas kalbas, ir pasaulyje gyvuojančių kalbų skaičius gali ypač sumažėti. Norėta pabrėžti, jog kiekvienos tautos kalba turi lygias teises. Deja, egzistuoja diskriminacija: ją matai skelbimuose, kad į darbą priimami tik tie, kurių gimtoji kalba yra anglų. Dėl to kongrese buvo keliamas triukšmas.
Kitąmet esperantininkų kongresas vyks Pekine, o dar kitais, 2005-aisiais - Vilniuje. Mes ruošiamės jau dabar prestižiškai priimti apie tris tūkstančius svečių iš 60- 80-ies šalių. Jau parengėme leidinukus apie Lietuvą, Vilnių ir Kauną, surengsime ekskaursijas. O kitąmet Kretingos pranciškonų vienuolyne vyks Pasaulinis katalikų kongresas; ten žmonių susirenka perpus mažiau. O į tą Kiniją būtų įdomu nuvykt, jau planavome iš Lietuvos per Sankt Peterburgą, visą Rusiją traukiniu važiuot į Pekiną, bet dėl SARS epidemijos turbūt atidėsime kelionę", sakė P. Čeliauskas.
Kiek kalbų moki, tiek kartų esi žmogus
"Liudviko Zamenhofo, beje, kilusio iš Baltstogės, paskui gyvenusio Varšuvoj, mūsų Veisiejuose, žmona - kaunietė. Mes kaip tik jos namuose, Kauno senamiestyje, turime esperantininkų būstinę. Ten kasmet vyksta esperanto kalbos kursai. Vienas jų dėstytojų yra australas rašytojas, jų atvyksta iš Lenkijos, Slovakijos. Tie dėstytojai nemoka lietuvių kalbos, to ir nereikia.
Esperanto kalba yra be išimčių, jeigu yra taisyklė, tai ji ir galioja. Žodžiai nėra dirbtiniai; visi paimti iš kokios kalbos, tarkime, "telefonas", tik galūnė "o". Jeigu pasakysiu: "Turisto grupo planos ekskurso autobuso", tai jūs suprasit. Taip, yra ir keiksmažodžių, draudžiamų nešvankybių žodynėlis... Esperanto kalbą išmokti yra dešimt kartų lengviau, negu bet kurią kitą. Jei anglų išmoksti, įtemptai dirbdamas, per trejetą metų, tai esperanto - per tris mėnesius.
Ispanai sako: kiek kalbų moki, tiek kartų esi žmogus. Bet ar visi gali būti poliglotai? Toks Mecofantis, rašoma esperantininkų knygutėj, mokėjo 150 kalbų; aš abejoju. Galbūt tik kelio mokėjo pasiklaust. Kad tobulai išmoktum kalbą, reikia kiekviename krašte ne vienerius metus pagyventi. Esperantu galima pasikalbėt apie viską: mediciną, meną, filosofiją. Nusipirkau už 70 eurų "Esperanto Libro" knygelę su visų kongreso dalyvių adresais. Paskutiniame esperantininkų kongrese gausiausia buvo japonų; su vienu jų milijonieriumi, aktyviu rėmėju, susipažinau. Tarp esperantininkų yra ir nemaža mokslininkų, Nobelio premijos laureatas.
Iš žodžio, kaip iš degtuko, priskaldai vežimą
"Su esperanto kalba susipažinau dar Smetonos laikais. Prieš karą kai kur ji buvo ujama: Stalinas ją persekiojo kaip kosmopolitų, Hitleris - kaip žydų kalbą, tad esperantininkų laukė trėmimai ir konclageriai. Sovietmečiu Klaipėdoje buvo labai aktyvus, Baniulaičio vadovaujamas esperantininkų klubas; nūnai apmiręs.
Tarptautinė mokslų akademija yra San Marine, kur pagrindinė kalba yra esperanto. Yra muzikinių esperantininkų grupių, ir lietuviai išleido apie Lietuvą tris filmus, lietuvišką kalendorių ir knygą apie papročius esperanto kalba. Tai išsivysčiusi kalba, žodžių šaknų yra 11 000, bet iš kiekvieno žodžio galima kaip iš degtuko priskaldyt visą vežimą. Jei yra žodis "tėvas", "motinos" nereikia: "patro" - "tėvas", "patrino" - motina, "frato" - brolis, sesuo - "fratina". "Sana" - "sveikas", "sano" - "sveikata"; "malsana" - sergantis. Iš vieno žodžio lipdai aibę. Esperanto - skambi, daininga, lengva kalba.
Šiemet Frankfurto knygų mugėje kai kurias mūsų autorių kalbas išvertėme į vokiečių kalbą, bet mes neturime išverstų pagrindinių klasikų veikalų. Į esperanto kalbą yra išversta "Iliada" ir "Odisėja", Šekspyro veikalai. Sovietmečiu aš išverčiau E. Mieželaičio poemų rinkinį "Žmogus", ir tuometinį kultūros ministrą Kojelį Universiteto docentas, prancūzų kalbos specialistas įtikinėjo jį išleisti. Sakė, kad kinai, Maskva išleido vertimų į esperanto kalbą, tai ministras atlyžo.
Vartai į pasaulį ir... į viengungio širdį
- Kokios man naudos davė esperanto kalba? Susipažinau su vienu vokiečiu esperantininku, jo dėka aplankiau Paryžių, Olandiją, Romą, Neapolį, Pompėjos griuvėsius ir taip toliau... Kiek jau kongresų esu buvęs: Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Kroatijoje. Redaktoriauju Lietuvos esperantininkų žurnaliukui, leidžiam šešis kartus per metus, tad važinėju nemokamai. Esu esperantininkų sąjungos garbės narys, pasaulio esperantininkai priima tave, nereikia brangių viešbučių, ir dar parodo miesto įžymybes, apylinkes. Taip, esame kaip vieno tikėjimo broliai ir seserys; esperantininkų jaunimas keliauja autostopu.
Yra daug mišrių šeimų: štai vienas vokietis, vedęs japonę, esperanto kalba bendrauja su savo bei žmonos giminėmis. Štai vienas vokietis padavė skelbimą į mūsų žurnalą, ieškodamas žmonos. Lietuvaičių neatsirado, bet jis vedė ukrainietę esperantininkę. Būna, mišrių šeimų vaikai kalba esperantiškai. Į Kauną atvažiavęs ukrainietis atsivežė du mažus berniukus, šie su mama kalba angliškai, su tėvu - esperanto kalba, gatvėj išmoko rusiškai ir ukrainietiškai. Yra daryta eksperimentų: vienoje klasėje iškart moko anglų kalbą, o kitoje - pirmiausia moko esperantų, tik po metų - anglų kalbos. Tai įrodyta, kad besimokę esperanto, netrukus anglų kalbos žiniomis pralenkė tuos, kurie pirmiausia mokėsi anglų kalbos.
Iš esperantininkų himno: "En la mondon ven is nova sento, tra la mondo vi as forta voko"... Tai reiškia: "Į pasaulį atėjo naujas jausmas, per pasaulį eina galingas šauksmas...". Petras Čeliauskas sakė, jog pasaulyje buvo sukurta beveik tūkstantis dirbtinių tarptautinių kalbų, bet tie bandymai ir liko projektais, išskyrus gal dešimtį bent kiek prigijusių. Ir, žinoma, unikalią esperanto kalbą, "įkandamą" kinui, eskimui ir estui...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą