Fotomenininkas Karaliaučiaus kraštą pradėjo fotografuoti apie 1987 metus. Vėliau, gavęs užsakymą iš vienos Vokietijos leidyklos, savo keliones suintensyvino ir išplėtė. Užfiksuoti Rytprūsių kaimai, miesteliai, miestai Sovietų Sąjungos griūties laiku.
Pasak vilniečio fotomenininko Gintauto Trimako, ciklas "Rytų Prūsija" Raimundui tapo gyvenimo projektu, su kuriuo jis siejo dideles viltis.
Jautriai ir savitai fiksuodamas griūvantį kraštą R. Urbonas ne tik išsaugojo dalies dabar jau dingusio kraštovaizdžio atminimą, bet ir sugebėjo perteikti jo dvasią. Fotografijose iš Rytprūsių miestelių - Girdavos, Frydlando, Darkiemio, Stalupėnų, Kaukiemio - tebėra daug likusių praeities ženklų, tačiau žmonių veiduose - stingulys ir abejingumas, sumišęs su baime. Laikas čia sustojęs, kaip ir Lenino pakelta ranka, rodanti į griūvančius fachverkinius sandėlius Girdavoje.
Balandžio 5 dieną Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vykusiose knygos-fotoalbumo sutiktuvėse dalyvavo R. Urbono artimieji - mama Adelė, žmona Rimvydija, sūnus Mikas, taip pat bičiuliai ir bendrakeleiviai į Karaliaučiaus kraštą - Rolandas Rastauskas, Remigijus Treigys, Benas Šarka, Gintaras Grajauskas, Audrius Jankauskas bei Arvydas Karvelis. Vakaro svečius kalbino literatūrologė Nida Gaidauskienė.
R. Urbono ciklas apie Karaliaučiaus kraštą du dešimtmečius pragulėjo archyvuose. Išleista knyga naujai prikėlė svarbią fotomenininko kūrybinio palikimo dalį. R. Urbonas, pasak įvadinio teksto autorės Rutos Leizerovic (Ruth Leiserowitz), nusipelnė būti vadinamas svarbaus laikotarpio metraštininku-estetu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą