"Drąsesniu tapau, kai sužinojau, kad turiu dvi didžiųjų menininkų savybes: kaip sakė E. Dega, kiekvieną rytą darau šimtą darbų, kad išvengčiau pradėti tapyti, ir, kaip sakė Berta Morizo, pasistatęs drobę, nežinau, nuo ko pradėti", - juokavo vilnietis Gintautas Augustinas Vasionis, Klaipėdos galerijoje atidaręs tapybos parodą "Gėlės ir peizažai".
Kokių kūrybinių impulsų suteikė Kauno rajone Šančiuose praleista vaikystė?
Apie Šančius architektas profesorius Jurgis Vanagas išleido gražiausią knygą, ten ir aš paminėtas, su juo mokėmės vienoje gimnazijoje, vėliau universitete. Mano giminėje būta nemažai meno žmonių: žymus Čikagos skulptorius Ramojus Mozoliauskas, teta, kanklininkų karalienė Ona Mikulskienė, jos vyras Alfonsas 50 metų Amerikoje vadovavo M. K. Čiurlionio ansambliui, mano sesuo Jonė dainavo Operos teatre. Polinkį piešti pajutau gimnazijoje, kurdavau spektakliams dekoracijas, buvau nutaręs studijuoti architektūrą, nežinau, kaip nutiko, kad nuėjau į Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetą, dirbau inžinieriumi, apgyniau mokslinę disertaciją, buvau Lietuvos mokslų akademijos aspirantūroje, gavau respublikinę premiją. O 1991 metais grįžau prie savo misijos ir pomėgio, esu Jono Bičiūno studijos "Paletė" ir Vilniaus menininkų klubo "Plekšnė" narys. Pradėjau rengti parodas, o ši yra dešimtoji.
Dar priklausote tarptautinei meninininkų sąjungai "Ars Nova Suisse", gėles tapančių dailininkų asociacijai (The Society of Floral Painters), eksponuojate savo darbus virtualioje galerijoje Londone.
Asociaciją susiradau internete, jai priklauso ne tik britai, o kas tik nori, nusiunčiau savo keletą paveikslų, ir mane iškart priėmė, atsiuntė paštu asocijuoto nario pažymėjimą. Pakvietė atvažiuoti su "gyvais" paveikslais, kad galėtų priimti tikruoju nariu, jie tai daro kartą per metus, kovo mėnesį, kai atsilaisvina vieta. O ji atsiranda, kam nors mirus, arba išbraukia, jeigu porą metų nedalyvauji parodose; narių būtinai turi būti 200. Vieno mano paveikslo rėmai sudužo, o likęs sveikas "Baltos rožės" buvo pripažintas geriausiu 2007 metų aliejinės tapybos darbu, tad važiavau atsiimti prizo ir diplomo.
Ar gėles tapo itin sentimentalūs, romantiški asmenys?
Jeigu paklaustumėt, kaip aš tapau, nieko negalėčiau pasakyti. Darau tai impulsyviai ir antrą kartą savo darbo nieku gyvu nepakartočiau. Mano draugė menotyrininkė Nijolė Tumėnienė sako, kad jeigu rengtų vieno mano paveikslo parodą, tai imtų iš natūros tapytą Grigiškių peizažą, kuris man atrodo nebaigtas.
Visi man prikiša prancūzų impresionistų įtaką. Nemėgstu griežtos tvarkos, bet kompoziciją "sukalu". Antai Vilniaus peizažas atliktas pagal visus klasikinius akademinius kanonus, bet žmonės sako, kad turi erdvės ir gyvybės ir jame aš mėgaujuosi ne tik architektūra, bet ir žmonių povyzomis, susikūriau visą paveikslo siužetą, bohemiškas veikėjų gyvenimo scenas. Pažiūrėkit, kaip jie vaikšto! Apskritai galvoju, kad geriausias tapybos dalykas yra peizažas.
Bet ar ne pikta, kad vis tiek nepakartosit Van Gogo ar Sezano (vienas darbas labai sezaniškas) peizažų įspūdžio?
Nieko neįmanoma pakartoti. Be to, Lietuvos gamta kitokia. Prancūzai impresionistai važiuodavo tapyti į apniukusią rūkais aptemusią Angliją, kadangi ten matyti spalvų šešėliai, o Prancūzijos pietuose saulė yra aukštai, šešėliai "kieti", spalvos neturi. Savo darbus komentuoti sunku, buvau vienoks, dabar keičiuosi.
Kartais sudėlioju gėles ne kaip jos auga, o kaip man reikia, meluoju savo drobėmis, o būna, kad tos gėlės mane "užknisa", tada žaidžiu, ieškau motyvo ir formos.
Nepataikauju žiūrovui, vengiu saldumo, gėlių tapymas niekaip nepaveikė mano asmenybės, nesu švelnuolis, nors mano Zodiako ženklas - Mergelė. Man patinka tokie paveikslai, su kuriais bent mėnesį ar metus galiu gyventi viename kambaryje. Mėgstamiausias dailininkas, į kurį esu įsižiūrėjęs - Konstantinas Korovinas. Jis labai laisvas, o aš dar nesugebu išsilaisvinti. Bet esu dar jaunas berniokas... Gal atsiras kaip Satino natiurmortai, lėkštės su svogūnais ir žuvimis. Juoda spalva - visų spalvų karalienė, pasak Renuaro, jos daugiau atsiranda ir mano drobėse. Ir patinka pasakymas: tapyti reikia pašėlusiai greitai ir taikliai.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą