"Ekslibrisas - knygos ženklas iš širdies, tausokime jo išlikimą" - toks grafikės Onutės Šimaitytės-Račkauskienės ekslibrisų parodos, šiandien atidaromos Klaipėdos galerijoje, tikslas.
16-os autorinių grafikos ir dviejų siūtų žaislų parodų autorė, respublikiniuose ir
tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose pelniusi 35 apdovanojimus, buvusi alpinistė, 1971 m. Baltijos šalių uolų laipiojimo pirmenybių čempionė ir kandidatė į sporto meistrus malonumą kurti ekslibrisus prilygina kopimui į kalnus. Sukūrusi per 600 ekslibrisų, sako, kad mėgstamiausia jos technika - ofortas, kurio mokosi kiekvieną dieną iki šiol. Oforto technika atvėrė neribotas galimybes, ieškant išraiškos, nugalint amato dalykus, papildant klasikinę techniką autoriniais atradimais.
Grafikės estampai iš pradžių buvo didelio formato, bet, pradėjus kurti ekslibrisus, darbai mažėjo, mintis gilėjo. Ekslibrisas privertė išmokti atskleisti viziją metaforiškai, visuomet galvojant apie žmogų ar įvykį, kuriam skirtas knygos ženklas. Tarp parodoje eksponuojamų 50-ies darbų yra mažiausias ekslibrisas "Ona"(4x4mm), ir didžiausias (17x17mm).
Atskleisti ekslibriso vertę
"Šiaip parodas rengdavau kas penkeri metai, kad pasirodyčiau, jog kuriu ir esu gyva. O dabar jaučiu, kad reikia ne pasirodyti, o parodyti, kad ekslibrisas nyksta, ir jo parodose nebedalyvauja jauni žmonės. Mano kartos dailininkai išmirs, ir nebeliks sekėjų", - apgailestavo autorė, prisipažinusi, jog dažniausiai ekslibrisų parodose dalyvauja užsienyje, ypač - Italijoje. Paskutinysis ekslibrisas, skirtas klaipėdietei gydytojai kardiologei Aldonai Dragašienei, iškeliavo į Graikiją, nes konkurso tema - medicina ir sportas. Beje, italas vaikų gydytojas Enzo Pellai, ekslibrisų žinovas ir kolekcininkas, lietuvius ekslibrisų kūrėjus laiko išskirtiniais savo pasaulėžiūra, menine išraiška. Kitų pasaulio šalių ekslibrisai yra abstraktūs, dauguma sukurti kompiuteriu.
Onos Šimaitytės-Račkauskienės ekslibrisuose išliko nugriautos kaimo sodybos su šuliniais, medžiais ir paukščiais, jau išėjusių žmonių gyvenimo bei darbų fragmentais. "Negaliu apsieiti be rankšluosčių, koplytėlių, angelų. Man svarbiausia šventa, sena, amžina ir neužmirštama", - sakė grafikė, mieliausiai kurianti ekslibrisus sakraline tema. Štai popiežiui Jonui Pauliui II dar būnant gyvam, jo garbei surengtam ekslibrisų konkursui menininkė nusiuntė lietuviškos madonos atvaizdą. Daugel ekslibrisų sukūrė įžymiems tautos veikėjams.
"Kurdamas visada iškapstai ką nematyta, neapčiuopiamą žmogaus, relikto ar reiškinio dvasią. Man tai lengva - atsiremiant į liaudiškus papročius, mitologiją, pasaulėžiūrą", - grafikė prisipažino, kad sunkiausia jai kurti ekslibrisą pagal užsakymą. "Nes tam man reikia gerai pažinti žmogų, ir kad jis patiktų. Bet štai vieną padariau - persipynusius vyro ir moters kūnus, vienos pažįstamos paprašyta, perteikiau meilės istoriją", - rodo autorė.
Ji pati save nustebino, kad, būdama pacifistinių pažiūrų, sėkmingai sudalyvavo ekslibrisų parodoje "Lietuvos kariuomenė", įkvėpta prakilnaus kario Jono Gečo. O paklausta, ar teko sukurti erotinių ekslibrisų, juokiasi, kad jos kolegė Žalnieriūtė sukūrė tokį ekslibrisą, jog teko jį slėpti nuo vaikų, tačiau jos pačios, nusiųstas į šokiruojančią erotinių ekslibrisų parodą, vykusią, berods, Belgijoje, atrodė "gėdingai nekaltas". Užtat gaivališkas ekslibrisas pavyko, kuriant alaus ir aludarystės tema: kolegos piešė butelius, o Onutė - ant apynių statinės patupdytą iš šiaudų nupintą gaidį. Apdovanojimus prisipažino gavusi kartais "už vardą", o kartais "už gražias akis", o pati vertingiausiu laiko savo Lietuvos mokyklai sukurtą ekslibrisą (šiame konkurse dalyvavo 30-ies šalių autoriai, atsiuntę 600 darbų), už kurį pelnė 3 vietą. Vieną iš parodų - "Nuo jūros iki marių" autorė yra skyrusi Mažajai Lietuvai.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą