„Ir kas gi tu esi, Tėvyne..."
„Ir kas gi tu esi, Tėvyne..."

Nei lietus, nei vėsus oras neišgąsdino norinčių paminėti Lietuvos Valstybės dieną su poezija ir dainomis. Trečiadienį „Meno kieme“ buvo surengta dainos ir poezijos spektaklių šventė „Ir kas gi tu esi, Tėvyne...“, kurios programoje išskirtinai skambėjo tik lietuvių poetų kūryba.

Vakarą pradėjo Klaipėdos universiteto filologų teatras, kuris pristatė literatūrinį spektaklį „Kraujo vestuvės“ pagal Kazio Bradūno poeziją. Spektaklyje susipina išeivijos poeto kūryba su partizanų dainomis, kurių teatro aktorius išmokė lietuvių folkloro dainininkė Veronika Povilionienė.

Anot spektaklio režisieriaus Petro Bielskio, kuris asmeniškai pažinojo poetą K. Bradūną, jo poezija labai susijusi su Valstybės dienos švente, nes poetas didelė dalį savo kūrybos skyrė karaliaus Mindaugo laikotarpio Lietuvos lyriniam aprašymui. Balti kostiumai, švelnūs 3 „vaidilučių“ – Linos Matutytės, Karolinos Etnelytės ir Alinos Birbalaitės – balsai ir Petro Bielskio skaitoma poezija įkūnijo pokario tautos pasipriešinimo būsenas, susipynusias su lietuvių tautosakos motyvais.

Renginį tęsė aktorius, režisierius ir bardas Gediminas Storpirštis, pasidalinęs savo naujausia programa „Dainos, eilės, teatro monologai“. Jau nuo mokyklos laikų dainas kuriantis G. Storpirštis žiūrovams padovanojo daugybę senų ir naujų, dar niekur negirdėtų savo dainų, skaitė eiles ir monologus iš spektaklių ir teatro gyvenimo. „Šioje programoje aš nusprendžiau sujungti tris savo mūzas, kurioms tarnauju visą gyvenimą – muziką, teatrą ir literatūrą“, – prisipažino aktorius.

Šventę užbaigė svečiai iš Vilniaus – teatro „Cezario grupė“ ir ansamblio „Sutemų raudos“ muzikinis spektaklis „Tamošius Bekepuris“ pagal 1928 metais sukurtą Kazio Binkio humoristinę poemą „Tamošius Bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos“. Tamošiaus vaidmenį įkūnijęs aktorius Paulius Čižinauskas ir vaidmenis spektaklio vyksme vis keičiančios aktorės Brigita Arsobaitė bei Vilma Raubaitė iliustravo poemoje atskleidžiamą Lietuvos gyventojų vedybų troškimą.

Anot režisieriaus Cezario Graužinio, šio spektaklio žanrą būtų galima pavadinti folklorine pank-oratorija – ironišku draminio siužeto muzikiniu kūriniu su tautosakos elementais. Šį įspūdį sustiprina kompozitorės Ievos Baranauskaitės muzika – scenoje ją gyvai atlieka pati Ieva Baranauskaitė (klavišiniai), Mykolas Baranauskas (mušamieji) ir Stasys Šalaševičius (saksofonas).

Sidebar placeholder