VDA Klaipėdos vizualiojo dizaino katedra jau kelis dešimtmečius ugdo reikšmingus Klaipėdos menininkus, tarp kurių Gytis Skudžinskas, Anatolijus Klemencovas, Marius Dirgėla ir kiti. Baigiantis mokslo metams visų kursų studentų darbai bei, žinoma, patys reikšmingiausi ketvirtakursių baigiamieji darbai eksponuojami viešai. Šiemet Vizualiojo dizaino katedros studentų darbų paroda surengta Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose. Čia pat, laisvoje ir meniškoje aplinkoje, vyko ir bakalaurinių darbų gynimai.
Studentu baigiamieji darbai kasmet kuriami kokiam nors aktualiam Klaipėdos krašto objektui ar temai, pavyzdžiui, galima išvysti Meno kiemo, Šventosios uosto ir kitokių vizualinių sprendinių. "Mokslo metus užbaigiame atsiskaitydami visuomenei. Apžiūrėti darbus, stebėti jų gynimus gali ne tik čia studijuojantys ar tik tam besiruošiantys jaunuoliai, kuriems tai, be abejo, yra įdomu, bet ir paprastas miestietis, besidomintis dizainu, vizualiąja kultūra. Šiose ekspozicijose jis tikrai ras peno ir minčių, mat katedroje studijuojantys jauni žmonės išties turi įvairiausių perspektyvių idėjų", - pasakojo VDA Klaipėdos vizualiojo dizaino katedros vedėjas Alvydas Klimas.
Džiaugėsi laisve
Galimybe savo darbus pademonstruoti ne tik bendrakursiams ar katedros dėstytojams džiaugėsi ir vizualiojo dizaino bakalauro studijas čia baigusios Agnė Bučinskaitė, Dovilė Mežanskaitė ir Raimonda Zabitytė. Visos jos pasirinko skirtingas dizaino sritis ir džiaugiasi turėjusios tokią galimybę vienoje vietoje.
"Klaipėdoje daugiau nėra kitos tokios mokslo įstaigos, kurioje būtų galima mokytis dizaino. Juo labiau su tokiu plačiu pasirinkimu", - teigė Dovilė. Jai antrino ir Agnė, pasirinkusi papuošalų dizaino ir fotografijos sritis: "Galime rinktis architektūros, dailės, fotografijos ir galybę kitokių pakraipų. Mums leido savo mokslus suformuoti pagal savo pageidavimus."
PAPUOŠALAI. Papuošalų galerijos idėją baigiamajame darbe pristačiusi Agnė Bučinskaitė nemano, jog tokia galerija pasisekimo sulauktų būtent Klaipėdoje.
Merginos, be kita ko, džiaugėsi ir tuo, jog kremtant vizualiojo dizaino mokslus, beveik neteko susidurti su sausa teorija. Vizualiojo dizaino katedroje visa atsakomybė atiduodama į studento rankas. Kiekvienas užsiima pats sau, organizuojasi susitikimus su dėstytojais, susikoncentruoja tik į savo darbus.
"Čia nėra reglamentuotos tvarkos, nustatytų valandų, spaudimo. Viskas priklauso nuo tavo darbų. Kaip pas tikrus menininkus. Tačiau negalvokite, kad taip dirbti labai lengva. Turi išmokti kontroliuoti save ir nepasiduoti pagundai "nusimuilinti", nes kitaip rezultatų nebus. Reikia mokėti prie tokios chaotiškos tvarkos prisitaikyti, nes dažniausiai jaunuoliai po mokyklų ateina gana susikaustę ir pripratę, kad ne jie save, o kažkas kitas juos kontroliuoja. Būna nemažai atveju, kai prisitaikyti nepavyksta ir daugelis atkrenta. Vis dėlto, jei jautiesi tikru menininku, - čia tau pati tinkamiausia vieta. Daugelis čia studijuojančiųjų jau yra žinomi menininkai, turi patirties - tiesiog reikia mokėti iš to, ką čia duoda, pasiimti viską, ko reikės", - šypsojosi merginos.
Likti neketina
Nors nepaisant įvairių niuansų bakalaurėms studijos VDA Klaipėdos vizualiojo dizaino katedroje patiko, jos likti uostamiestyje neketina ir rengiasi perspektyvų ieškoti kitur: "Čia pakankamai dizainerių prikimštas kraštas. Iškišti savo jauną galvą nėra lengva. Jau yra susiformavusi tam tikra dirbančių dizainerių bendruomenė, kuri tikrai išskėstomis rankomis nelaukia šviežienos", - pasakojo Vizualiojo dizaino katedros absolventės.
SVAJONĖS. Internetinį tinklalapį "Laimės raktas", kuriame žmonės kauptų savo svajones, pristačiusi Dovilė Mežanskaitė tolesnes savo svajones ketina įgyvendinti užsienyje.
Merginos įžvelgė ir dar daugiau priežasčių, dėl ko dizaineriams nelengva nei Klaipėdoje, nei visoje Lietuvoje: "Pačioje Lietuvoje dizainas dar yra gana naujas dalykas. Nėra susiformavusių gairių, tiesiog vyrauja įvairūs stereotipai, todėl prisitaikyti, išreikšti save sunku."
Šviežiai iškeptos dizainerės ketina traukti ne tik sostinės, bet ir Švedijos bei Italijos link. Ten teigia matančios daugiau perspektyvų negu Lietuvoje, juo labiau uostamiestyje.
Grįžta su patirtimi
A. Klimas taip pat įžvelgia jauniesiems kūrėjams uostamiestyje kylančių problemų, tačiau mano, jog tai labiau valstybinės politikos atspindžiai: "Jauni žmonės save geriausiai realizuoti gali ten, kur yra didesnė rinka - Vilniuje ar bent jau Kaune. Klaipėda šiuo atžvilgiu nėra iš didesnių miestų. Todėl studentai ir mano, kad čia neras savo nišos. Tokia jau Vyriausybės politika, bandanti įrodyti, kad visa Lietuva yra Vilnius, tačiau taip nėra. Visas kultūrinis gyvenimas ir visi kiti visuomenės poreikiai dirbtinai koncentruojami sostinėje."
Anot VDA Klaipėdos vizualiojo dizaino katedros vedėjo, uostamiestis ir jo valdžia galėtų teikti daugiau galimybių jauniems kūrėjams. A. Klimas sveikino šiuo metu vykdomą buvusio tabako fabriko rekonstrukcijos į kūrybinių industrijų inkubatorių projektą. "Manau, kad tai galės sulaikyti dalį kūrybiškų žmonių uostamiestyje. Jiems bus suteiktos galimybės turėti savo dirbtuves, kūrybinę erdvę. Tokios priemonės turi savo vertę. Ypač jauniems kūrėjams, nes nuo to viskas ir prasideda. Namuose jie neturi galimybių kurti ar atsivesti savo būsimą ar esamą klientą", - sakė A. Klimas.
Katedros vedėjas tikino, jog būtent tokios valdžios iniciatyvos kūrybininkų atžvilgiu leis jauniesiems menininkams, nesvarbu, dizaineriams ar kitokiems, tvirčiau stovėti konkurencinėje kovoje už gyvenimą ir gerovę bei greičiau išplaukti iš rinkos katilo, į kurį yra įmetami po studijų.
"VDA Klaipėdos vizualiojo dizaino katedros absolventai yra lygiai tokie pat perspektyvūs, kaip ir panašias specialybes studijavę sostinėje. Šios katedros lygį yra patvirtinę ir tarptautiniai programų auditoriai - Klaipėda nėra niekuo prastesnė už sostinę. O tie jaunieji kūrėjai, kurie žada išvykti į užsienį ir bandyti save realizuoti ten, vis tiek galų gale sugrįš. Ir grįš pasisėmę naujos, jau čia praversiančios patirties", - reziumavo A. Klimas.
SVEIKAS MIESTAS. Klaipėdos, kaip sveiko miesto, idėją savo dizaino darbais sumaniusi populiarinti Raimonda Zabitytė suprato, jog pernelyg daug dėmesio šiai sričiai uostamiestis neskiria.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą