Mini interviu
Pažadėjusi išleisti albumą vasarą, linksmuolė renginių vedėja ir organizatorė Laima Tamulytė, geriau žinoma Mamos Rock'n'Roll vardu, žodį ištesėjo. Ant parduotuvių lentynų jau guli pirmasis jos albumas "Mergužėlė", kurio klausantis kojos ims kilnotis net didžiausiems paniurėliams.
- Pristatykite albumą "Mergužėlė".
- Jis toks... na, motin, pašėlkim! Dešimt greitų, smagių dainų apie meilę. Yra trys karaokės versijos - tiems, kurie ir patys per vakarėlį jau labai užsinori padainuoti. O nuo sofučių turėtų pakelti vaizdo klipas "Šok, kol gali".
- Kokia tikslinė albumo auditorija?
- Pagrindinė - nuo trisdešimties ir vyresni. Apskritai mano dainų klausysis tie, kurie sako, kad jiems nepatinka Rytis Cicinas, o kai būna vakarėlis, vis tiek klausosi Cicino. Manau, kad ir mano albumui gali nutikti panašiai.
- Kokia yra Mama Rock'n'Roll?
- Jai maždaug keturiasdešimt, netekėjusi, visus myli, visais rūpinasi, yra labai linksmo būdo. Tokia pašėlusi moteriškė.
- Ar susitapatinate su vaidmenimis?
- Kartais net nežinau, kuri aš esu tikroji: ar ta, kuri be dažų ir peruko, ar kuris vienas mano sukurtų personažų. Kaukė suteikia laisvės elgtis taip, kaip nori, kalbėti tai, ką galvoji. O Mamai apskritai viskas galima: iš po peruko gali kyšoti kitos spalvos plaukai, kojinės akis gali būti nubėgusi, nes mamų niekas neteisia.
- Kaip išjudinate publiką?
- Išjudinti gali tik humoras. Šypsena ir humoras gelbsti pasaulį, bet kartais ir su humoru lietuviams būna sudėtinga, jie jį ima labai giliai į širdį, labai asmeniškai viską supranta.
- Ar turite kokių silpnybių?
- Oi, vieną labai blogą: mėgstu leisti laiką kazino. Tiesa, nesėdžiu prie stalų, nepralošiu didelių sumų - žaidžiu prie automatų. Apima toks azartas!
- Apie ką svajojate?
- Kad kada nors būsiu manekenė. Juokauju. Didžiausia svajonė - kad būtų namelis, prie namelio upelis, prie upelio - šunelis. Jaunam žmogui reikia savo kampą turėti. Bet viskam savas laikas. Ir dar vieną didelę svajonę turiu - pamatyti NBA rungtynes savo akimis.
- Ar Mama Rock'n'Roll ko nors bijo?
- Abi su Mama labai bijome varlių. Ir dar labai nemėgstu, net bijau, skambinti telefonu, kai reikia dėl ko nors tartis. Negaliu normaliai bendrauti su žmogumi, kai jo nematau.
- Turite draugą?
- Taip. Esame kartu jau šešerius metus. Tiesa, pastaruoju metu abu labai užsiėmę, daug dirbame, tai turbūt daugiau kalbamės telefonu. Nežinau, kiek laukti moka moterys, bet vyrai laukti nepratę.
- Ar norite ištekėti?
- Noriu. Kada nors. Labiausiai noriu, kad man labai gražiai, romantiškai pasipirštų.
- O kas vestuves ves?
- Va, būtų bėda, bet kai jau reikės tekėt, ką nors sugalvosiu. Kol kas dar esu laisva, norintieji vesti gali skambinti.
Elena NIKONOVAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą