"Kiekvieni metai tebūna mums kaip prasmingos knygos"

"Kiekvieni metai tebūna mums kaip prasmingos knygos"

"Reikia būti teisiam, kad tikėtų, reikia būti gražiam, kad mylėtų, reikia būti ugnim, kad per lietų pas tave pasišildyt galėtų", - taip skamba senjorų klubo "Žiburys", šį mėnesį atšventusio gyvavimo dešimtmetį, himnas. Bendruomenėje susibūrė buvę Klaipėdos miesto švietimo įstaigų vadovai, išsaugoję nenumaldomą žinių bei įspūdžių alkį ir kūrybingumą. .

"Esame viena šeima"

"Tai, ko jauni būdami nespėjome realizuoti, atsiimame su kaupu dabar. Esame sklidini meilės ir pagarbos "Žiburio" vadovei Elenai Montvydienei, kuri labai kūrybinga ir mums yra nepajudinamas autoritetas. Ji visada sako: "Prisiminkime, kuo ir kur esame." Mūsų politika - tai meilė ir pagarba vieni kitiems. Kažkada visą rūpestį atidavėme savo mokiniams, o šiandien norime patys pamatyti Lietuvos grožį. Esame artimi ne tik amžiumi, jungia mintys, darbai, man miela būti siela su žmonėmis, su kuriais praleidau jaunystę", - sakė Larisa Salašenko, buvusi 17 vidurinės mokyklos direktorė.

"Gražu ir gera, malonūs žmonės mane supa klube. Esame kaip viena šeima. Visą gyvenimą sportuoju, ir dabar kas rytą nubėgu bent po 3 kilometrus. Su Elena Montvydiene sportavome, ji žaidė krepšinį, aš - tinklinį. Bet mums ypač svarbu dalyvauti kultūriniame gyvenime, ir visi mūsų renginiai gerai apgalvoti, tokie, kokių nepamirši", - sakė Kazimiera Mažeikienė, buvusi Jaunimo žaidimų sporto mokyklos direktorė, kuri ir dabar, kai klubo nariai keliauja, kopia į kalvas kitų priešakyje.

"Neskaičiuojame nuvažiuotų kilometrų. Man įsiminė kelionė su nakvyne į Ignaliną, Kupiškį ir Kernavę, kaip per Velykas Girulių miške ridenome margučius. Klubas yra man žiburys tikrąją žodžio prasme, tai būdas bendrauti gyvai, ne virtualiai, pabėgti nuo senatvės ir vienatvės. Būti tarp talentingų žmonių", - sakė Ina Rybakova, buvusi Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, vėliau - Pagalbinės mokyklos direktorė, kuri nuotraukose, metraštyje, filmuose fiksuoja klubo veiklą.

Nesigręžiokim atgal

"Išėjimas į užtarnautą poilsį kiekvienam skirtingas. Vieni išeina galvodami, kad daug gero ir gražaus padarė, kiti - kad galėjo padaryti ir kažką reikšmingesnio, treti - su širdgėla, kad dar užteko jėgų nebaigtiems, išsvajotiems darbams įgyvendinti, bet reikia išeiti ir palikti antraisiais namais tapusią mokyklą, su kuria išsiskyrimas - lyg virkštelės nutraukimas nuo savo kūdikio. Nė vienas džiaugsmu spinduliuodamas nelaukė valandos, kai teko užverti duris, kurias atverdavai kasdien, pilnas artimų ar tolimų planų. Skausmingas galėjo būti tas išėjimas, kai aktyvioji veikla būtų tik gilūs atodūsiai ir prisiminimai. Bet šią slogią, tuštumos pripildytą savijautą nutraukė švietimo skyriaus inspektorių D. Andrijauskienės ir S. Vancevičienės žinutė: visiems buvusių gimnazijų, darželių ir sporto mokyklų direktoriams atvykti į Salio Šemerio suaugusiųjų vidurinę mokyklą pokalbiui prie kavos puodelio", - sakė "Žiburio" klubo vadovė Elena Montvydienė, buvusi "Ąžuolyno" gimnazijos direktorė.

Tačiau pokalbis, įvykęs prieš 10 metų, užtruko... Atsirado tikslų, uždavinių, įsteigus neformaliojo ugdymo klubą, ir buvę pedagogai mokosi užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo, įsisavina informacinę kultūrą, tenkina pažinimo poreikį ir stengiasi gyventi kuo sveikiau. Todėl pravertė Klaipėdos universiteto sociologo Fausto Stepukonio paskaita "Antrosios gyvenimo pusės problemos ir žavesys" ir viešnagė KU Botanikos sode, kur profesorius Algimantas Olšauskas pasidalino patirtimi apie sveiką gyvenimo būdą. Dalis klubo narių lankė plaukimo centro "Gintaras" baseiną.

"Nelaikykime šios dienos vakarykštės dienos tęsiniu, Iš kiekvienos stenkimės išpešti kuo daugiau, nesidairydami atgal. Kaip sakė Sent Egziuperi, yra tik viena vertybė - žmogaus ryšys su žmogumi. Tegu ta jungtis nenutrūksta", - sakė E. Montvydienė.

Klubo nariai nuoširdžiai prisipažįsta tik dabar supratę, kas Lietuvai buvo Čiurlionis, išstudijavo Lietuvos švietimo istoriją, didžiulį įspūdį patyrė lankydamiesi Pažaislio vienuolyne, kur gėrėjosi architektūra, paveikslais, dvaruose, LDK kanclerio Paco rūsyje su jo šeimos palaikais. Aplankė žymių žmonių tėviškes, didingą Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, matė vaizdingiausius kraštovaizdžius.

"Mes visada žinome, kur važiuojame ir ko ieškome. Ar tai būtų pažintis su garsiausiomis istorijoje Lietuvos moterimis, ar Kėdainiuose liuteronų bažnyčia su Radvilų sarkofagais, ar Pabaiske - Žalgirio mūšio vieta, ar Molėtų etnokosmologinis muziejus. Su gimtuoju kraštu ir jo istorija susipažinta aplankius Mažąją Lietuvą, Šilutę, Pagėgius, Panemunę. Aplankyta Žemaičių Kalvarija, Vytauto Mačernio kapas ir tėviškė, didžiausias šalies akmuo Barstyčiuose, Vytauto Intos akmenų parkas Mosėdyje, Šv. Morkaus bažnyčia Šateikiuose, Pliaterių kapai, Orvidų sodyba, Kretingos pranciškonų vienuolynas.

Svarbiausia, kad buvome visi kartu klasikiniuose koncertuose, švęsdami miesto gyvų pedagoginės bendruomenės legendų jubiliejus, dažniausiai - Klaipėdos sporto namuose, buvome drauge ir skaudžiomis netekties valandomis. Įrodėme, kad metai - ne riba jaunatviškoms širdims", - sakė E. Montvydienė.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder