Klaipėdoje - japonų kultūros ženklai

Renginiai

Vakar uostamiestyje prasidėjo japonų kultūros renginių dienos, skirtos Klaipėdos ir Kudži miestų draugystės 15-osioms metinėms.

Oficialiai renginiai pradėti vidurdienį vykusiu japoniškų aitvarų dirbtuvės atidarymu Klaipėdos menininkų namuose.

Uostamiesčio vicemerė Audra Daujotienė džiaugėsi jau penkiolika metų trunkančiu įvairiapusiu bendradarbiavimu tarp Klaipėdos ir Kudži savivaldybių. Pasak A. Daujotienės, Kudži miesto meras buvo vienas pirmųjų, palaikiusių jauną Lietuvos Respubliką kovoje dėl nepriklausomybės pripažinimo. Besitęsiantys kultūriniai ryšiai ir mainai tarp taip toli viena nuo kitos esančių valstybių apima keitimąsi specialistais, dalyvavimą įvairiose šventėse bei stebina savo intensyvumu.

Atidaryme dalyvavo ir Japonijos aitvarų asociacijos pirmininkas Masakis Modegis su žmona bei aitvarų meistras Ohye Makoto. Pasak aitvarų muziejui vadovaujančio M. Modegio, aitvarų gamybos tradicijos Japonijoje siekia dar XIII-XIV amžių. Azijoje yra labai geros sąlygos kurti aitvarus, nes čia gaminamas labai tvirtas ryžių popierius, auga bambukai. Aitvarai marginami akriliniais dažais ir tušu, dažniausiai perpiešiamos graviūros su samurajų kovų vaizdais, mėgstami ir dvylikos metų ciklą žymintys gyvūnai. Formos gali būti įvairios - paukščių, vabzdžių. Tradiciniai aitvarai yra plokštieji, tūriniai - jau šių laikų atributas.

Organizatoriai kvietė vaikus ir suaugusiuosius užsiregistruoti mokytis tradicinių japonų aitvarų gamybos. Pamokos jaunesniojo amžiaus vaikams vyks šiandien 11-13 val., o vyresniojo - 14-18 val. Penktadienį šio meno mokysis suaugusieji, bus gaminami sudėtingesni aitvarai, o 17 val. I Melnragėje renginį vainikuos aitvarų leidimas.

M. Modegio teigimu, pačioje Japonijoje leisti aitvarus nėra populiaru. Jie keliami į dangų gegužės penktąją, per vadinamąją Berniukų dieną, ir per Naujuosius metus. Pagal samurajų tradicijas, norėdami savo sūnus išauginti tvirtus ir sveikus, japonai leidžia aitvarus, nes šie simbolizuoja stiprybę. Pasak M. Modegio, aitvarai karo metu Japonijoje nebūdavo gaminami, jie kyla į dangų tik esant taikai.

Vakar vyko ir šventinis vokų su Klaipėdos ir Kudži jubiliejaus ženklu antspaudavimas Centriniame pašte. Šia proga buvo sukurtas antspaudas su žydinčia sakūros šakele. Pašto darbuotojų teigimu, pasinaudoti šia galimybe suskubo filatelistai, sulaukta ir vokiečių turistų susidomėjimo.

Vienas pagrindinių šventės akcentų - sakūrų sodinimo ceremonija prie Danės upės esančiame skverelyje, taip pat vykusi vakar. Pasak A. Daujotienės, nors simboliškai pasodinti tik keli medeliai, iš viso jų turėtų būti apie šimtą.

Giedrė NORVILAITĖ