Tautinės mažumos
"Kad ir kur žmogus gyventų, jis stengiasi išsaugoti savo šaknis, tradicijas, kalbą. Tas pats ir su mumis, baltarusiais, kurie gyvena toli nuo savo tėvynės", - sakė Klaipėdos baltarusių bendrijos "Krynica" pirmininkė Jelena Mirončik.
Maždaug prieš dešimtį metų Klaipėdos baltarusiai susibūrė ir ėmė susitikinėti, prisiminti gimtąsias vietas, artimus žmones, kurie liko toli. Po truputį buvo prieita prie bendrijos kūrimo - prieš penkerius metus ji buvo įkurta ir registruota. Pirmoji baltarusių bendrijos pirmininkė buvo Irina Mančinskaja.
"Prasidėjo intensyvi bendrijos veikla. Bendrijos tikslas buvo išlaikyti tradicijas, kalbą, etnokultūrą. Žinoma, mus jungia ir paprasčiausias dalykas - noras bendrauti. Juk yra daug vienišų, pagyvenusių žmonių, kurie mažai kur išeina. Jiems bendrija padeda lengviau ir įdomiau gyventi", - sakė pirmininkė.
Iš pradžių baltarusių bendrijoje veikė vokalinis ansamblis "Čeraunica". Dabar yra ansamblis "Kupalinka", kuriam vadovauja Valentina Snigur.
Bendrijos pavadinimas "Krynica" reiškia šaltinį. "Šaltinis visada gyvybingas, pilnas švaraus vandens. Kas apsilanko mūsų bendrijoje bent kartą, visada čia sugrįžta - lyg prie šaltinio. Mus, baltarusius, vienija namų šiluma, nesvarbu, kur mes būtumėme. Norėtųsi, kad "Krynica" niekada neišsektų, kad ateitų vis naujų žmonių, atneštų naujų idėjų, o tokių į kiekvieną mūsų susitikimą ateina - nors vienas, du... Pradedame kalbėtis, randame pažįstamų, paaiškėja, kad jų gimtinė - vos už dešimties kilometrų nuo tavosios..." - sakė J. Mirončik.
Dėmesys - jaunajai kartai
Labai svarbus bendrijos tikslas - mokyti jaunąją kartą Baltarusijos tradicijų ir kalbos. "Mokome juos mylėti tą tolimą tėvynę. Jei žmogus nežino savo šaknų, jis negerbs ir kitų tautų. Todėl buvo įkurta sekmadieninė baltarusių mokykla "Krynička". Čia mokosi apie 25 mokinius", - sakė pirmininkė.
Į mokyklą pradeda eiti maždaug 10 metų vaikai. Pasak J. Mirončik, tokio amžiaus vaikai jau pradeda suvokti savo tautybę. Mokykloje vaikai yra suskirstyti į dvi grupes: mažieji mokosi etnokultūros, baltarusiškų dainų, eilių, didieji - baltarusių kalbos.
Pagal sutartį tarp Baltarusijos ir Lietuvos valstybių, Lietuvos baltarusiai gali nemokamai mokytis Baltarusijos aukštosiose mokyklose ir atvirkščiai.
Kasmet kai kurie sekmadieninės mokyklos absolventai pareiškia norą mokytis Baltarusijos universitetuose. Neseniai iš Minsko buvo atvažiavusi komisija, kuri sprendė apie moksleivių tinkamumą studijuoti Baltarusijos mokyklose. Iš klaipėdiečių, kurie buvo pareiškę tokį norą, buvo priimti visi. Per penkerius metus Baltarusijos universitetų studentais tapo dvidešimt sekmadieninės mokyklos absolventų.
Trūksta bendrijų namų
Ir baltarusių sekmadieninė mokykla, ir bendrija "Krynica" glaudžiasi "Pajūrio" vidurinėje mokykloje. Po vienu stogu glaudžiasi trys tautinės bendrijos: baltarusių, rusų ir ukrainiečių.
"Neturime galimybės nuomotis patalpų. Mūsų mieste didelė problema, kad neturime tautinių kultūrų namų. Žinoma, kad tokių namų reikia, kur galėtų susiburti visos Klaipėdos tautinės mažumos. Apie tai kelerius metus kalbama ir miesto Savivaldybėje, bet kol kas tylu", - guodėsi J. Mirončik.
Bendrija rengia daugybę renginių: kalendorines, baltarusių virtuvės šventes, susitikimus su Klaipėdos, Lietuvos ir kitų šalių baltarusių bendrijomis, kolektyvais. Klaipėdiečiai priklauso visuomeninių baltarusių organizacijų sambūriui.
Po neseniai švęsto penkerių metų jubiliejaus, birželį per Jonines bus švenčiama analogiška baltarusiška šventė "Kupalė". Švenčiamos ir baltarusiškos Kalėdos - "Kaliatki". Lėšų renginiams organizuoti bendrija gauna iš Savivaldybės bei Tautinių mažumų departamento.
"Renginius darome maždaug kas tris mėnesius, rečiau bendrijos nariai burtis nesutinka. Iš viso bendrijai priklauso apie šimtą narių, o visoje Klaipėdoje yra apie tris su puse tūkstančio baltarusių. Įvairios priežastys mus atvijo: vieni čia atvyko dėl šeimyninių priežasčių, kiti - dėl darbo", - sakė J. Mirončik.
Kasmet lanko Baltarusiją
Kai kurie, ypač vyresniojo amžiaus baltarusiai į Klaipėdą atvyko iškart po karo ir padėjo atstatyti miestą. Daugelis po studijų gavo paskyrimą dirbti Lietuvoje.
Bendrijos narių profesijos - pačios įvairiausios: yra medicinos darbuotojų, pedagogų, uostininkų, jūreivių, yra pensininkų, bedarbių.
Pati J. Mirončik - mokytoja. Ji Klaipėdoje atsidūrė dėl šeimyninių priežasčių - vyras mokėsi Taline, bet gavo paskyrimą į Klaipėdą. Čia pirmininkė atvyko jau susituokusi, jau buvo gimusi ir duktė. Į Baltarusiją J. Mirončik stengiasi nuvykti kasmet.
"Daugelis baltarusių bendrijos narių jau nebeturi pas ką į Baltarusiją sugrįžti: liko tušti namai, išmirė artimieji. Tačiau atkreipiau dėmesį, kad juos vis tiek traukia į tėvynę, į tą vietą, kur jie gimė. Jie aplanko bent kapines", - pastebėjo J. Mirončik.
Baltarusių bendrijos susitikimuose dažnai apsilanko baltarusis Seimo narys Vaclavas Stankevičius. Dažnas renginių svečias - tėvas Olegas, kaskart atnešantis šviesos ir tyrumo.
Rima ČELIAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą