Korėjietis gyventų Užupyje ir augintų dešimt vaikų

Ko­rė­jie­čių ra­šy­to­jas, Seu­lo mo­te­rų uni­ver­si­te­to kū­ry­bi­nio ra­šy­mo pro­fe­so­rius Hail­ji Šiau­liuo­se pri­sta­tė per­nai lie­tu­vių kal­ba iš­leis­tą ro­ma­ną „Užu­pio res­pub­li­ka“. Kny­gos prie­šis­to­rė – sce­na­ri­jus fil­mui. Fil­mo pa­sta­ty­ti ne­pa­vy­ko, bet au­to­rius ne­su­de­da ran­kų ir ti­ki­si, kad juos­ta apie pa­slap­tin­gą Užu­pio res­pub­li­ką Ko­rė­jo­je pa­si­ro­dys.

Mo­der­nio­ji ko­rė­jie­čių kla­si­ka

„La­ba die­na!“ – lie­tu­viš­kai su pub­li­ka pa­si­svei­ki­no ra­šy­to­jas. Su­si­ti­ki­me jis per ver­tė­ją bend­ra­vo ko­rė­jie­tiš­kai.

Hail­ji (tik­ra­sis var­das – Rim Jong Joo) da­ly­va­vo Šiau­lių uni­ver­si­te­to (ŠU) Hu­ma­ni­ta­ri­nio fa­kul­te­to Li­te­ra­tū­ros is­to­ri­jos ir teo­ri­jos ka­ted­ros or­ga­ni­zuo­ja­muo­se XCVII Teks­tų skai­ty­muo­se „Korėja – literatūra – Lietuva“.

Sve­čią at­ly­dė­jo Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­tas ra­šy­to­jas Kor­ne­li­jus Pla­te­lis bei „Užu­pio res­pub­li­ką“ iš ko­rė­jie­čių kal­bos iš­ver­tęs Mar­ty­nas Šiau­čiū­nas-Ka­čins­kas, gy­ve­nan­tis Seu­le.

Su­si­ti­ki­mu su­si­do­mė­jo ir ra­šy­to­jo tau­tie­čiai – pa­gal „Eras­mus“ pro­gra­mą ŠU stu­di­juo­jan­tys stu­den­tai.

Hail­ji yra iš­lei­dęs per de­šim­tį kny­gų, du ro­ma­nai ek­ra­ni­zuo­ti, pa­gal vie­ną pa­sta­ty­tas spek­tak­lis.

Kny­ga „Užu­pio res­pub­li­ka“ yra iš­leis­ta ko­rė­jie­čių ir lie­tu­vių kal­bo­mis, ją pla­nuo­ja­ma leis­ti JAV, Če­ki­jo­je.

Pa­sak K. Pla­te­lio, kiek­vie­na Hail­ji kny­ga nu­ste­bi­na ir lei­dė­jus, ir skai­ty­to­jus, jo kny­gos – mo­der­nio­ji ko­rė­jie­čių kla­si­ka.

Va­ka­rų kul­tū­ra ra­šy­to­jui ne­sve­ti­ma, nes jis yra pran­cū­zų li­te­ra­tū­ros dak­ta­ras, il­go­kai gy­ve­no Pran­cū­zi­jo­je, JAV.

Lyg jau bu­vęs

Pir­mą kar­tą į Lie­tu­vą Pie­tų Ko­rė­jos ra­šy­to­jas at­vy­ko prieš 13 me­tų, nu­spren­dęs Vil­niu­je ap­lan­ky­ti ame­ri­kie­tį bi­čiu­lį poe­tą Ke­rį Ki­są.

Nors ame­ri­kie­tis ko­rė­jie­čiui bu­vo at­siun­tęs gra­žių nuo­trau­kų, ku­rio­se už­fik­suo­ta Lie­tu­va, gy­rė Lie­tu­vos žmo­nes ir me­ni­nin­kus, Hail­ji sa­ko jau­di­no­si, svars­ty­da­mas, kaip jo drau­gas gy­ve­na ma­žai ži­no­mo­je ša­ly­je šiau­rė­je.

Ko­rė­jie­čio pa­žin­ti­nė ir kū­ry­bi­nė ke­lio­nė po Lie­tu­vą, te­be­si­tę­sian­ti iki šiol, pra­si­dė­jo 2000 me­tų sau­sio 3 die­ną.

„Keis­tas da­ly­kas: ne šal­tis, snie­gas pa­da­rė di­džiau­sią įspū­dį. O jaus­mas, kad čia jau esu bu­vęs, tik ne­pri­si­me­nu, ka­da ir kaip“, – sa­kė ra­šy­to­jas.

Tą pa­tį va­ka­rą Hail­ji su­si­pa­ži­no su tuo­me­čiu švie­ti­mo mi­nist­ru K. Pla­te­liu. Ko­rė­jie­čiui K. Pla­te­lis bu­vo pir­ma­sis su­tik­tas lie­tu­vis. Įs­pū­dis – tar­si žmo­gus, nu­žen­gęs iš Vincento van Go­go pa­veiks­lo.

Po va­ka­rė­lio pas mi­nist­rą vie­no­je iš Vil­niaus ka­vi­nių ko­rė­jie­tis su­si­pa­ži­no su lie­tu­vai­tė­mis: „Jos to­kios gra­žios, kad net, at­ro­dė, ne­tik­ros.“ Ra­šy­to­jas juo­ka­vo: jei bū­tų bu­vęs jau­nes­nis, bū­tų ve­dęs gra­žią, jau­ną žmo­ną, me­tęs ra­šy­to­jo ama­tą, ap­si­gy­ve­nęs Užu­py­je ir da­bar au­gin­tų de­šimt vai­kų.

Gal­būt vei­kė ir sep­ty­nių va­lan­dų lai­ko skir­tu­mas tarp Lie­tu­vos ir Ko­rė­jos, bet au­to­rius pir­mą va­ka­rą jau­tė­si tar­si sap­ne. Paly­gi­nti su va­ka­rie­čiais, lie­tu­viai ko­rė­jie­čiui pa­si­ro­dė ty­res­ni, nuo­šir­des­ni. Vė­liau vi­si drau­gai, pa­žįs­ta­mi at­si­dū­rė ro­ma­ne.

Vie­to­je fil­mo – kny­ga

2002 me­tų žie­mą ko­rė­jie­tis į Lie­tu­vą at­vy­ko tre­čią, kū­ry­biš­kai lem­tin­gą, kar­tą. Tą­kart su­si­pa­ži­no su Užu­pio res­pub­li­kos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ru To­mui Če­pai­čiu, ku­ris ra­šy­to­jui pa­siū­lė tap­ti Užu­pio res­pub­li­kos am­ba­sa­do­riu­mi Ko­rė­jo­je. Ko­rė­jie­tis ta­po Užu­pio res­pub­li­kos pi­lie­čiu.

Tuo me­tu Stras­bū­re gy­ve­nu­siam ra­šy­to­jui ki­lo min­tis: kas bū­tų, jei po dau­ge­lio me­tų jo sū­nus ras­tų liu­di­ji­mą, kad tė­vas bu­vo Užu­pio res­pub­li­kos am­ba­sa­do­rius, ir at­vyk­tų ieš­ko­ti praei­ties?

Ko­rė­jie­tis pir­miau­sia pa­gal­vo­jo apie fil­mą. Iš Ko­rė­jos ki­no in­dust­ri­jos su­lau­kė pri­ta­ri­mo.

2003 me­tų va­sa­rą ra­šy­to­jas du mė­ne­sius kū­rė Lie­tu­vo­je. Tą­kart pir­mą kar­tą ap­si­lan­kė Šiau­liuo­se, čia pa­ma­tė „gra­žiau­sią sau­lę sa­vo gy­ve­ni­me“.

Sce­na­ri­jų au­to­rius nu­siun­tė į Ko­rė­ją, bet fil­mo kū­ri­mas įstri­go dėl pi­ni­gi­nių pro­ble­mų. Po ke­le­rių me­tų Hail­ji iš stal­čiaus sce­na­ri­jų iš­si­trau­kė ir pa­ra­šė kny­gą.

Kas mus jun­gia?

Hail­ji sa­kė su­si­ti­ki­mą neat­si­tik­ti­nai pra­dė­jęs nuo pri­si­mi­ni­mų: kiek­vie­nas iš mū­sų tu­ri­me uni­ka­lų, kaip ir pirš­tų at­spau­dai, pri­si­mi­ni­mų lau­ką.

Ro­ma­ne „Užu­pio res­pub­li­ka“ pa­grin­di­nis he­ro­jus azi­jie­tis Ha­las at­vyks­ta ieš­ko­ti Užu­pio res­pub­li­kos, ku­rios nie­kas ne­ži­no. Iš­tin­ka tra­ge­di­ja, nes Ha­lo pri­si­mi­ni­mų lau­kas ne­su­tam­pa su ki­tų pri­si­mi­ni­mų lau­ku.

Ko­rė­jie­tis ra­do bend­ru­mą tarp lie­tu­vių ir ko­rė­jie­čių – tau­tas jun­gia bai­mė pra­ras­ti Tė­vy­nę.

Pa­sak K. Pla­te­lio, ro­ma­ne yra trys plot­mės: ma­giš­ko­jo rea­liz­mo dik­tuo­ja­ma is­to­ri­ja, pu­siau rea­lios Tė­vy­nės ieš­ko­ji­mas bei de­ta­lės, ku­rių itin pa­sta­bus ra­šy­to­jas Lie­tu­vo­je su­kau­pė gau­sų san­dė­lį.

Dėl fil­mo Hail­ji vil­ties nė­ra pra­ra­dęs. La­biau no­rė­tų, kad fil­mą sta­ty­tų ko­rė­jie­čiai: Ko­rė­jos re­ži­sie­riai ži­no­mi pa­sau­ly­je, ša­lis pa­žan­gi tech­no­lo­giš­kai, ge­ro­kai di­des­nė au­di­to­ri­ja. Bet jei at­si­ras­tų lie­tu­vių re­ži­sie­rius, no­rin­tis sta­ty­ti fil­mą, au­to­rius jam pa­dė­tų.

Ko­rė­jie­čiai skai­to ma­žiau

Su­si­ti­ki­mo da­ly­viai ra­šy­to­jo tei­ra­vo­si, ar Ko­rė­jo­je po­pu­lia­ri JAV, Eu­ro­pos li­te­ra­tū­ra.

Ko­rė­jie­čio tei­gi­mu, po­žiū­ris į Va­ka­rų li­te­ra­tū­rą jo ša­ly­je tei­gia­mas, pa­grin­di­niai au­to­riai iš­vers­ti į ko­rė­jie­čių kal­bą. Ko­rė­jos li­te­ra­tū­ri­nia­me lei­di­ny­je bu­vo iš­spaus­din­ta To­mo Venc­lo­vos ir K. Pla­te­lio ei­lė­raš­čių bei iš­trau­ka iš An­ta­no Ba­ra­naus­ko „Anykš­čių ši­le­lio“.

Klau­sy­to­jams bu­vo smal­su, ar ko­rė­jie­čiai, pa­žen­gę tech­no­lo­gi­jo­s srityse, skai­to kny­gas. „Ko­rė­jie­čiai skai­to ma­žiau nei lie­tu­viai ne tik dėl tech­no­lo­gi­jų. Ko­rė­ja – ekst­re­ma­laus ka­pi­ta­liz­mo ša­lis, kur sie­kia­ma kuo dau­giau už­dirb­ti“, – sa­kė ra­šy­to­jas.