Lietuvai ir Lenkijai svarbų dokumentą puoselėjo italo rankos

Uostamiestyje savaitės pradžioje pristatytas reikšmingas leidinys, išleistas Klaipėdos universiteto leidykloje.  [CITATA] Pirmą kartą Lietuvoje išspausdintame dar 1961 m. italo Michele Bianchi (Alberto Vimina) išleistame istoriniame šaltinyje "Lenkijos pilietinių karų istorija" aprašomas pilietinis Abiejų Tautų Respublikos karas su kazokais 1648-1651 m. Svarbų dokumentą nagrinėjo italų profesorius Gvidas Mikelinis (Guido Michelini), į lietuvių kalbą vertė jo žmona Birutė Žindžiūtė-Mikelini.

Parmoje (Italija) gimęs ir ten profesoriaujantis Gvidas Mikelinis dar 2001-aisiais tapo Klaipėdos universiteto garbės daktaru. Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Socialinės geografijos katedros docentas Stasys Vaitekūnas džiaugėsi, jog tai vienas iš nedaugelio universiteto garbės daktarų, pateisinančių savo vardą - palaikančių ryšius, garsinančių Klaipėdos ir Lietuvos vardą visame pasaulyje.

G. Mikelinis - nemažai nusipelnė lietuvių kalbotyrai. Pats kalba lietuviškai, Vilniuje studijavo baltų kalbotyrą, čia įgijo ir habilituoto daktaro laipsnį.

Pastaroji knyga - tik vienas iš daugelio G. Mikelinio kūrinių. Jis yra išleidęs ne tik įvairių straipsnių ar dokumentų, bet ir išvertęs į italų kalbą nemažai grožinių lietuvių kūrinių.

GARBĖS DAKTARAS. Gvidas Mikelinis - Klaipėdos universiteto garbės daktaras, pateisinantis savo vardą - palaikantis ryšius, garsinantis Klaipėdos ir Lietuvos vardą visame pasaulyje. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Lenkijos pilietinių karų istorija" - paskutinysis ir stambiausias G. Mikelinio leidinys. XVII a. istorinį šaltinį Michele Bianchi (Alberto Vimina) "Lenkijos pilietinių karų istorija" (Historia delle Guerre civili di Polonia) G. Mikelinis atsitiktinai aptiko viename Italijos miestelyje ir iš karto suvokė, kokie svarbūs šie puslapiai ne tik Lenkijai, bet ir Lietuvai. Knygoje aprašomas pilietinis Abiejų Tautų Respublikos karas su kazokais 1648-1651 m. Medžiagą autorius kunigas Michele Bianchi, pasirašinėjęs Alberto Viminos slapyvardžiu, surinko būdamas Varšuvoje.

"Tai, kad autorius medžiagą rinko būtent įvykių metu būdamas jų sūkuryje ,ir sudaro labai didelę šios knygos vertę", - sakė G. Mikelinis.

Iškraipyti faktai

Jis medžiagą knygos vertimui į lietuvių kalbą su komentarais rinko pats, lankėsi miestelyje, kuriame šį dokumentą ir aptiko. G. Mikelinis daug darbo įdėjo ir pagelbėdamas knygos vertėjai B. Žindžiūtei-Mikelini. Ji pasakojo versdama dokumentą susidūrusi su didžiuliais sunkumais.

"Teko versti tekstą iš senosios italų kalbos į lietuvių. 17 a. vidurio italų kalba - be galo įmantri, barokinio stiliaus. Perskaityti galima, o suprasti - ne visada. Taip pat teko susidurti su labai daug konkrečių pavardžių ir vietovių pavadinimų, kurie dažnai buvo iškraipyti, užrašyti neteisingai, tik iš nuogirdų. Knygoje pateikiamas ir originalo tekstas ir lietuviškas vertimas. Šis leidinys vienodai brangus tiek italams, A. Viminos, žemiečiams, tiek lietuviams bei, žinoma, lenkams. Knyga netgi galėtų vadintis "Lenkijos ir Lietuvos pilietinių karų istorija", mat visi įvykiai vienodai siekė abi šalis. Netgi sakyčiau, kad lietuviai leidinyje aprašomi palankiau nei lenkai. Galima aptikti tikrai įdomių, kartais net intriguojančių faktų apie mūsų tautą", - sakė B. Žindžiūtė-Mikelini.

KU Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos katedros docentas Vacys Vaivada, prie dokumento vertimo prisidėjęs tikrindamas istorinius faktus, neslėpė, jog leidosi į didžiulę avantiūrą

"Kalbame apie įvykius, kurie vienaip ar kitaip pakeitė mūsų mąstymą valstybės mastu. Atsakomybė buvo be galo didelė. Svarsčiau, ar verta imtis tokio darbo, tačiau pamatęs tekstą - ištirpau. Vertimas labai vykęs. Tiesa, įsigilinus paaiškėjo, jog daugelis faktų, pavardžių ir vietovardžių, kaip ir minėjo B. Žindžiūtė-Mikelini, yra neaiškūs, kai kada iškraipyti. Galiu pasakyti, jog tikrai ne visus faktus pavyko išaiškinti. Knygoje maždaug penktadalis informacijos, kuri taip ir liko neaiški, nepatikrinta, nes sąsajų nepavyko rasti", - pasakojo V. Vaivada.

Jo manymu, knyga svarbi ne tik Lietuvai ir Lenkijai, bet ir Ukrainai - juk istorija liečia ne tik Abiejų Tautų Respubliką, bet ir Ukrainos kazokus. Knyga kol kas išversta tik į lietuvių kalbą. Jos leidėjų manymu, lenkams ar ukrainiečiams dabar bus daug paprasčiau - versti iš lietuvių kalbos jiems bus daug lengviau nei iš senosios italų. Be to, išaiškinta didžioji dalis dokumento faktų.

Leidybos sunkumai

Kliūtys dokumento kelyje susidarė ne tik verčiant ir apdorojant tekstą, išaiškinant faktus, bet ir užsiimant leidybos reikalais. Griuvus "Snoro" bankui Klaipėdos universiteto sąskaita kiek susitraukė. Iškilo grėsmė knygos leidimui, mat jam buvo numatyta 50-60 tūkst. litų. Tiesa, vėliau finansinės bėdos buvo išspręstos. Gerokai pasistengti teko KU Humanitarinių mokslų fakulteto Baltistikos centrui.

Ne ką menkesnis uždavinys teko ir knygos leidėjams - Klaipėdos universiteto leidyklai. Pastarosios direktorė Lolita Zemlienė tikino, jog leidykla nesibaimino darbo su G. Mikeliniu.

"Kartu dirbame jau nebe pirmą kartą. Puikiai žinojome, jog tai darbštus, atsakingas, gerbiantis kitų žmonių darbą žmogus. Šįkart jaudinomės dėl ko kitko - kaip knyga atrodys, kokį popierių parinkti, kaip atspausdinti. Gaila, kad teko rinktis nespalvotą variantą, tačiau spalvotas būtų kainavęs vos ne dvigubai daugiau. Tiesa, pasirinkome neįprastą popierių - jis storesnis, kitokios faktūros ir ant jo atspaustos faksimilės atrodo daug geriau. Labai daug kruopštaus darbo teko maketuotojai, kuri ieškojo kaip patraukliai išdėlioti ir originalo ir vertimo tekstus. Atrodo, pavyko puikiai, tikimės, kad mūsų pastangas įvertins ir italai", - sakė L. Zemlienė.