Susitikimai
"Būsim tik rūke mūkiantys gyvūnai, jeigu neanalizuosim savo pojūčių", - tokią mintį išsakė neseniai I. Simonaitytės bibliotekoje aktoriaus, rašytojo ir žurnalisto Arkadijaus Vinokuro knygos "Eroto glėbyje" pristatyme dalyvavęs rašytojas Markas Zingeris.
A. Vinokuro pikantiškai raudonu viršeliu liepsnojančią knygą, primenančią kai ką daugiau negu raudonieji pipirai, ją pristatantis M. Zingeris pavadino drastiška, o ten sudėtus grožinius etiudus ir dokumentiką priskyrė eseistikos žanrui. Ši knyga esą nelaikytina sekso kulto apraiška, tai naujas reiškinys mūsų tabu suvaržytoje visuomenėje, ir nesą nieko geriau už atvirą pasakojimą, kuriame yra visko, išskyrus veidmainystę.
"Eroto glėbyje" autorių stebina viešasis intelektualinis diskursas, kur Erotas užima "biedno" pusbrolio iš kaimo vietą, lyg šalies intelektualai nebūtų susidūrę su kūno šauksmu, o apie lyčių santykius žmonės kalbasi savame rate ir vengia atskleisti savo požiūrį į erotiką viešose erdvėse (!). Sekso kultūros stoka esą atsiliepia ir politiniams sprendimams.
"Kodėl rašau apie erotiką? Jeigu vyras ir žmona nesidrovėtų išsikalbėti apie savo santykius, nebijotų lengvo požiūrio į vienas kitą, saviironijos, vyrai neitų pas prostitutes", - sakė ponas Arkadijus, papasakojęs, kaip gyvenant Švedijoje jam tekę papulti į pačią seksualinės revoliucijos mėsmalę.
"Šis judėjimas vyko ne siaurąja prasme - palietė moterų emancipaciją, autoritarinį vyrų vaidmenį šeimoje, išjudino visus visuomenės sluoksnius. Tuo tarpu Lietuvoje seksualinė revoliucija dar nė neprasidėjo. Ten, kur nėra erotikos, yra plynas seksas, ir neugdant emocinės kultūros, vyksta skyrybos arba krypstama į orgijas. Tad užuot sakę: "Jis prisidengė savo gėdą", turėtume sakyti: "Savo pasididžiavimą", - sako A. Vinokuras.
Klausytojai neiškentę paprieštaravo - esą pokalbininkams nederėtų stengtis sukelti publikai menkavertiškumo jausmo; juk matome daug garbaus amžiaus senolių, kurie kone ištisą šimtmetį žvelgia vienas į kitą su meile ir aistra, nes laiku neįvardijo savo santykių klinikinėmis sąvokomis, nepaviešino jų, palikdami erdvės vaizduotei ir paslapčiai.
Galiausiai - pripažinta, jog apie meilę reikia kalbėti, nes ji yra stebuklas, Dievo palaima, ir sunku racionaliai ją aptarti.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą