Paveldas
Uostamiesčio Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, įkurtas dar 1924 metais, atgaivintas po daugelį jo pirmųjų rinkinių pražudžiusio karo, šiemet švenčia 80 metų sukaktį.
"Fejerverkų nebus, šventė - akademinė. Šiandien atidarome naują krašto priešistorės ekspoziciją. Taip pat pristatome albumą "Mažosios Lietuvos istorijos paminklai". Šie du darbai pradėti dar metų pradžioje ir mums buvo prioritetiniai", - sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.
Sakote, kad muziejui reikia naujų vėjų. Ar tai ir bus šiandien atidaroma ekspozicija?
Einant laikui muziejų vaidmuo visuomenėje auga, didėja ir keliami reikalavimai, uždaviniai. Ši ekspozicija yra naujas muziejaus darbo produktas ne tik dėl eksponatų gausos, bet ir dėl savo koncepcijos. Archeologijos paroda buvo atidaryta dar 1992-aisiais, tačiau naujoji yra kitokia. Per dvylika metų muziejaus fondai padidėjo keliskart. Dabar pas mus yra saugomi unikalūs eksponatai iš Bandužių, Baitų, Slengių kapinynų, Žardės geležies amžiaus gyvenvietės radiniai. Taip pat ir eksponatai iš vieno įdomiausių Lietuvos archeologijos paminklų - Vidgirių senkapių. Šie radiniai turbūt aiškiausiai leidžia kalbėti apie baltų genčių, pirmiausiai pirma skalvių, kontaktus su kitomis kultūromis didžiojo tautų kraustymosi Europoje metu.
Kalbėjote apie naują koncepciją...
Vidgirių kapinyno medžiaga lankytojui leis pajusti, kas Lietuva buvo tada, kai griuvo Romos imperija. Tokia ir yra naujoji koncepcija - pasirinkome kiek kitokį kelią nei anksčiau - stengiamės integruoti Lietuvos priešistorę į bendrą Europos raidos žemėlapį. Neapsiribojome tik kaimu, viena vieta, nes Lietuvos pajūris juk nebuvo uždarytas nuo aplink vykstančių procesų. Muziejuose tai nėra dažnai akcentuojama.
Kokių įdomių radinių turite?
1931-aisiais, praėjus šešeriems metams po įkūrimo, muziejus turėjo tik 84 eksponatus. Dabar jų sukaupta per 86 tūkstančių. Chronologiškai jie apima laikotarpį nuo akmens amžiaus iki mūsų dienų. Lankytojams įdomūs turėtų būti radiniai iš senųjų kapinynų, pavyzdžiui, sidabrinės paauksuotos segės. Turime rankraščių dar iš XII amžiaus, senųjų fotografijų, stiklo negatyvų bei atvirukų kolekciją. Yra ir 1816 metais Karaliaučiuje išleista Martino Liudviko Rėzos Biblija, senųjų Mažosios Lietuvos laikraščių, žymių kartografų, pavyzdžiui, Ptolomėjaus, sudarytų žemėlapių. Nedidelė, bet vertinga yra mūsų paveikslų kolekcija, galime pasidžiaugti ir etnografiniais eksponatais, kurių sukaupta apie 10 tūkstančių.
Papasakokite daugiau apie muziejaus leidinį.
"Mažosios Lietuvos istorijos paminklai" - pirmasis toks solidus, reprezentacinis leidinys, išleistas per 80 muziejaus gyvavimo metų. Albumas yra didelis, spalvingas, sintetinantis muziejuje saugomą medžiagą. Jis padės atsakyti į klausimus, kas yra Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, ir kokia yra Mažosios Lietuvos istorija. Medžiagą leidiniui rinko beveik visi muziejaus bendradarbiai - archeologai, istorikai, etnografai. Dirbome ilgai - pirmieji ginčai prasidėjo iškart po Naujųjų metų.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą