Vilniaus kino festivalio "Kino pavasaris" žiūrovams rusų kino režisierius Pavelas Lunginas pristatęs savo naujausią filmą "Caras" sako norįs kaip nors nutraukti istorines temas savo kūryboje.
Pasak režisieriaus, "Caras" yra sunkus, sudėtingas, žiaurus
filmas, išaugęs iš ankstesnės juostos "Sala". Abu filmus sieja tas pats pagrindinio vaidmens atlikėjas - Piotras Mamonovas.
"Meninėmis priemonėmis bandėme suprasti Rusijos valdžios prigimtį, ką reiškia būti Rusijos caru, kodėl valdžia yra rytietiškai sudievinama. Jums, kurie ilgai gyvenote greta Rusijos, po Rusija, vėl be Rusijos, šie dalykai labai iškalbingi", - kalbėjo režisierius.
Pasak jo, filme "Caras" vaizduojama istorija reali - tikrai buvo toks šventasis Filipas - Maskvos metropolitas, viešai pakėlęs balsą prieš carą Uspenskojės sobore Maskvos Kremliuje.
"Šia prasme filmas visiškai dokumentinis, paremtas XVI a. kronikos faktais. Antra vertus, "Caras", kaip ir filmas "Sala", nagrinėja tikėjimo, Dievo, pasiaukojimo problemas", - kalbėjo žiūrovų salėje P. Lunginas.
Pasak režisieriaus, jis stengiasi suvokti Rusijos valdžios fenomeną, nes ji vėl grįžta, tik kitais pavidalais, bet iš esmės išsauganti valdžios, kaip Dievo įsikūnijimo žemėje, supratimą, juolab Ivanas Rūstusis buvo pirmasis rusų caras, išradęs daug dalykų, kurie vis pasirodo Rusijos istorijoje.
"Vis bandau suprasti, kodėl laisvė taip sunkiai įsišaknija Rusijoje, kodėl yra toks vidinis pasipriešinimas, kylantis ne iš viršaus, o iš apačios, iš liaudies, jos atmetamas. Man įdomus Rusijoje vaidinamas spektaklis Dievo akivaizdoje - nuolatinis keistas žiaurumo, dievobaimingumo ir teatrališkumo mišinys", - sakė P. Lunginas.
Kalbėdamas apie žiaurumo scenas filme "Caras", režisierius sakė, kad viduramžiškoje mąstysenoje skausmas buvo kitaip suprantamas, kaip ir žiaurumas.
"Nemanau, kad mano filme kraujas liejasi taip laisvai, kaip kituose šiuolaikinių režisierių filmuose, bet norėčiau, kad rodomas žiaurumas būtų išties skausmingas. Rusijoje įsitvirtinusi nuomonė, kad pažanga visada eina per žiaurumą - pakankinome, bet pajudėjome į priekį. Norėjosi, kad žiūrovai suprastų, jog kankinimas - labai skausmingas dalykas. Yra žinoma, kad caras turėjo ir meškų, kurios draskė žmones", - kalbėjo režisierius.
P. Lunginas lietuvių žiūrovams iki šiol buvo gerai žinomas savo filmais "Oligarchas" ir "Sala", pastarajame atsiskyrėlį vienuolį vaidino P. Mamonovas, sukūręs ir caro vaidmenį. "Jau kurdamas "Salą", pamačiau jame carą Ivaną Rūstųjį, iš jo profilio, galvos posūkio, jame pamačiau viduramžišką mišinį pamaldumo, žiaurumo ir gerumo", - sakė režisierius.
Ypač įspūdingą caro antagonisto - Maskvos metropolito vaidmenį filme sukūrė šviesaus atminimo aktorius Olegas Jankovskis, po mirties už šį vaidmenį pelnęs šių metų Rusijos kino premiją "Nikė".
60-metis režisierius, prodiuseris, scenaristas P. Lunginas yra baigęs matematinės ir taikomosios lingvistikos studijas Maskvos valstybiniame universitete. 1980 m. baigė Maskvos aukštuosius scenaristų ir režisierių kursus. Nuo 1990-ųjų gyveno Prancūzijoje, jau keletą metų gyvena ir kuria Rusijoje.
P. Lunginas kuria vaidybinius ir dokumentinius filmus. Jo juosta "Gulagas. Laimės paslaptis" (1991) pelnė tarptautinio Leipcigo dokumentinių filmų festivalio "Sidabrinį balandį". P. Lungino filmografijoje - dokumentiniai filmai "Nica. Mažoji Rusija", "Eskimai. Nereikalinga tauta", "Vladimiras Majakovskis" ir kiti.
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą