Šilutės Hugo Šojaus muziejuje atidaroma pirmoji nuolatinė ekspozicija

Gruodžio 17 d. 17 val. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje (Lietuvininkų g. 4, Šilutė) vyks pirmosios nuolatinės ekspozicijos „Etnografinė dr. Hugo Šojaus kolekcija“ atidarymas. Dvaro lankytojai nuo šiol turės galimybę apžiūrėti unikalius eksponatus, pradėtus rinkti dar XIX a. pabaigoje paties Šilutės miesto mecenato H. Šojaus. Atidarymo metu ekspoziciją pristatys Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, etnografė Indrė Skamblauskaitė ir ekspoziciją projektavusios UAB „Klaipėdos dizaino centras“ direktorius Alvydas Klimas.

Šilokarčemos dvarininkas etnografinę kolekciją pradėjo kaupti savo dvare, Šilokarčemoje. Taip įkurtas pirmas privatus Klaipėdos krašto muziejus. Pasakojama, kad būtent ši kolekcija čia buvusi didžiausia ir unikaliausia. Baldai, įvairūs buityje naudoti rakandai, darbo įrankiai, moterų bei vyrų drabužiai, audeklų ir audinių rinkiniai, aprangos detalės, apšvietimo prietaisai – visai tai sudarė H. Šojaus etnografinę kolekciją, kurią jis kruopščiai rinko ne vieną dešimtmetį.

Pamažu šis muziejus populiarėjo ir visoje Lietuvoje. 1923 m., Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, šį dvare veikiantį muziejų aplankė tokios žymios to laikmečio asmenybės kaip J. Basanavičius, E. Volteris, Lietuvos Prezidentas A. Smetona, ministras pirmininkas E. Galvanauskas, Klaipėdos krašto gubernatorius A. Merkys.

Deja, atsiritusi Antrojo pasaulinio karo banga sunaikino klestintį dvaro muziejų, kaip ir visa aplink. 1944 metai stipriai įsirėžė į dvaro istoriją. Tuo metu dvaro patalpose įsikūrus Raudonajai Armijai didžioji dalis etnografinės kolekcijos dingo arba buvo negailestingai sunaikinta.

Tik frontui pasitraukus pradėta kelionė dvare likusio turto ir muziejaus eksponatų išsaugojimo link. Bėgant dešimtmečiams H. Šojaus įkurtas muziejus daugybę kartų keitė pavadinimus, kol galiausiai šiemet sugrįžo į dvarą ir buvo pavadintas Šilutės Hugo Šojaus muziejumi.

Apie tai, kokia buvo visa dvare sukaupta etnografinė kolekcija, galima spręsti tik iš išlikusių rašytinių šaltinių. Vis dėlto džiaugiamės, kad turime išlikusių eksponatų, kadaise iš žmonių surinktų Šilokarčemos dvarininko.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai didžiuojasi išsaugotais tik Mažajai Lietuvai būdingais kaltiniais bei mediniais mergvakario sietynais, unikaliomis šimtaraštėmis ir tekstinėmis juostelėmis, tik šio krašto moterų kostiumo gražiausia dalimi – delmonais, darbo įrankiais, baldais, tekstilės darbais ir dar daug kitų etnografinių daiktų, kurie kuo puikiausiai atspindi lietuvininkų etninės kultūros tradicijas ir jų gyvensenos ypatumus.

Ekspozicijoje išvysime lietuvininkų baldus, mat šie geriausiai atspindi lietuvininkų buitį ir gyvenimą. Lietuvininkų krašte baldų gamyba, jų puošyba buvo veikiami senosios prūsų ir vakarietiškų madų tendencijų, to laikotarpio ekonominių, kultūrinių bei istorinių sąlygų.

Taip pat vyriškuosius rankdarbius – sietynus. Tai unikalūs dirbiniai, kurie gimdavo, kai lietuvininko rankose atsirasdavo žiogelis (pjūklas), ievelis (oblius) ar paprasčiausias rankinis peiliukas.

Tekstilės kolekcija H. Šojaus muziejuje buvusi gausiausia. Deja, iki šių dienų išliko tik maža jos dalis. Vis dėlto dvare įkurtoje ekspozicijoje bus galima pasigrožėti išsaugotais demonais, šimtaraštėmis (tekstinėmis) juostelėmis, perdrobuliais, vestuviniais vainikais.

Buities ir darbo įrankiai papasakos apie pjūties (rugiapjūtės) metu naudotus pjautuvus, kulstus. Piestos primins apie duonos kukulio atsiradimą ant lietuvininkų stalo.

Taip pat išvysite kankles, pagamintas dar XVIII a., ir kolekcijos pažibą – lietuvininkų namelio kopiją – tokio, kurio duris varstydavo šišioniškiai.

2015 metais parašius projektą laimėtas finansavimas šios etnografinės kolekcijos įkūrimui iš Lietuvos kultūros tarybos bei Šilutės rajono savivaldybės.