Tai - "Žemaičių alkierius", vadovaujamas Adelės Šeputienės, kuris pasitiko svečius, ir nebe pirmus metus koncertuojantis su mumis Luokės kultūros centro "Šatrijos" folkloro kolektyvas, vadovaujamas Vilijos Benešienės.
Kolektyvo "Šeimyna" vadovė Danutė Krakauskienė pradėjo renginį retai kam žinoma klaipėdietiška daina, palydėta kanklėmis, apipinta šokiu. Toliau iš Klaipėdos krašto, lydimi kapelos, kuriai vadovauja Viktoras Šiukšteris, mes keliavome dainomis per visą Žemaitiją. Šokiai taip pat atspindėjo jei ne žingsniu, tai pavadinimu, kas būdinga tik tam tikros vietovės tarmei.
Ir taip, tarsi jūros bangos nešami, mes atsidūrėme Aukštaitijoje - pasiklausėme sutartinių, vėliau pasišnekėjome dzūkiškai.
Visuose kūriniuose buvo šlovinama tėviškės gamta, žmogaus meilė žemei, artojui, tėveliams, broleliui, seselei. Labai buvo malonu matyti senjorus taip gražiai sugebančius perteikti giliai atmintyje saugomą atminimą. Yra ką perduoti jaunimui - ateikite ir pasiimkite.
Koncertą užbaigė folkloro kolektyvas "Šatrija", kurio Žemaitijos krašto dainos ir šokiai, taip tiksliai perteikė charakterį, kad, atrodo, jog pabuvome tuose laikuose, kada dar mūsų seneliai taip bendravo, šoko ir dainavo, o užkopę ant Šatrijos kalno, vienoje pusėje matė Luokės miestelį, kitoje - pusę Lietuvos.
Na, o tarmiškai perteiktas rugio kelias - nuo grūdo iki kepalėlio duonos, iškepto kaimiškame pečiuje, raikomo čia salėje bei žiūrovas, paėmęs riekutę, prieš valgant, bučiuojantis jį - ne vienam graudino širdį.
Aš girdėjau malonų tarmių skambesį, bučiavau duoną, buvo graudu ir be galo gera.
Kristina BUSLAJEVA, Klaipėdos miesto Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą