"Padėkos kaukė" - klaipėdietiški teatro žmonių apdovanojimai. Jų idėjos autorius - Pilies teatro režisierius Alvydas Vizgirda. Nuo 2005-ųjų apdovanojimą teikia Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. "Padėkos kaukių" įteikimo ceremonija dažniausiai vykdavo Žvejų rūmuose. Šiais metais teatralų šventė buvo perkelta į Klaipėdos "Kultūros fabriko" teatro salę. Kaip pajuokavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, "Klaipėda - įdomus miestas, vieną teatrą griauna ir ketina statyti naują, kitą rekonstruoja seną, o švenčia pastate, kuris pastatytas, bet nepriduotas naudojimui".
Šventė be fanfarų
Šventinę "Padėkos kaukių" ceremoniją patikėta surengti Klaipėdos jaunimo teatrui. Jaunieji aktoriai pasitiko ceremonijos dalyvius pastato balkone mušdami būgnus. Raudonų kilimų, fotosesijų su stilingais drabužėliais prieš šventę nebuvo. Nebuvo ir daug žiūrovų, net nominantai ne visi susirinko. Žinant, jog Klaipėdoje dirba beveik dvi dešimtys įvairių teatrų, keista, kad Tarptautinė teatro diena ir "Padėkos kaukių" įteikimo ceremonija per dešimtmetį netapo gražia tradicija susiburti, pasisveikinti ir bendrauti visiems uostamiesčio teatralams. Klausimas, kodėl?
Iškilminga ceremonija truko apie valandą. Jaunimo teatro aktoriai be žodžių, bet su daug ritmingo veiksmo, su daina ir šmaikščia improvizacija pristatė nominantus. Šiais metais "Padėkos kaukių" komisija išrinko 16 nominantų iš 43 penkioms nominacijoms pasiūlytų kandidatūrų. Visiems nominantams buvo įteikti padėkos raštai ir šventės pabaigoje paskelbti laureatai.
Šiais metais "Padėkos kaukėmis" apdovanota Metų spektakliu pripažinto Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklio "Makaronų opera" kūrybinė grupė: pjesės autorė Daiva Čepauskaitė, kompozitorius Antanas Kučinskas, režisierius Ramūnas Kaubrys, dirigentas Dainius Pavilionis, scenografas Artūras Šimonis; kostiumų dailininkai Artūras Šimonis, Vilija Šuklytė; grimo dailininkė Aira Brazdienė; choreografas Aurelijus Liškauskas, šviesų dailininkas Donatas Šimonis. Šį apdovanojimą atsiėmė choreografas Aurelijus Liškauskas ir teatro vadovo pavaduotoja menui Edita Lubickaitė. Teatro vadovas tuo metu buvo Kaune, nes spektaklis "Makaronų opera" buvo nominuotas ir Auksiniam scenos kryžiui, tačiau laureatu netapo.
"Padėkos kaukė" - tai klaipėdietiškas, savas įvertinimas, kuris mums dar sykį akcentuoja, kad mes esame reikalingi čia ir turime džiaugtis tuo, ką turime čia, Klaipėdoje. Manau, kad šventėje dalyvaujančių žmonių skaičius rodo, jog pirmiausia turime vertinti save. Aš noriu gyventi ir kurti Klaipėdoje, noriu, kad sukurtume dar daug tokių gražių spektaklių kaip "Makaronų opera", kurie džiugintų vaikus", - sakė A. Liškauskas.
Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui "Padėkos kaukė" skirta trečią kartą. Šiuo apdovanojimu anksčiau buvo įvertinti spektakliai "Paryžiaus katedra" ir "Meilės eliksyras".
Kita "Padėkos kaukė" šiais metais buvo skirta už nuopelnus teatro menui ir ją komisijos sprendimu gavo režisierius bei aktorius Benas Šarka. Pats laureatas Teatro dieną buvo išvykęs iš Lietuvos, tad apdovanojimo atsiimti į sceną žengė naujausio Beno Šarkos spektaklio "Kiškučio Pa skaita" herojai trys Kiškučiai. Jie buvo su spektaklyje naudojamomis kaukėmis, nieko nekalbėjo (nes kiškučiai nekalba ir viską supranta be žodžių). Visi trys Kiškučiai ant kaklo buvo pasikabinę lenteles su užrašais "Je Suis Benas Šarka", kurias pamačiusi publika prapliupo juoku.
Po šventinės ceremonijos teatralai buvo pakviesti simbolinės vyno taurės, prie kurios susirinko dar skystesnis būrelis ir tas pats bendravo mažomis grupelėmis.
"Auksiniai kryžiai" nustebino
Tuo pat metu Kauno muzikiniame teatre už geriausius 2014 metų scenos darbus teatro menininkams įteikti svarbiausi Lietuvos teatro apdovanojimai - Auksiniai scenos kryžiai. Ir čia Klaipėdos vardas buvo linksniuojamas ne kartą.
Geriausiu nepagrindinio vaidmens aktoriumi tapo Klaipėdos dramos teatro aktorius Kęstutis Macijauskas už Tėvo vaidmenį Klaipėdos dramos teatro spektaklyje "Paprastos beprotybės istorijos".
"Tikrai nesitikėjau, kad galiu būti nominuotas už šį vaidmenį, net nežinojau, kada komisija pasižiūrėjo spektaklį, - po apdovanojimo sakė K. Macijauskas. - Iš tiesų, Tėvo vaidmuo man yra artimas, kaip ir pats komedijos žanras. Su dideliu malonumu jį vaidinu. Nemeluosiu, labai džiaugiuosi įvertinimu. Manau, kad Auksinis kryžius - kiekvieno teatralo svajonė, tačiau gyvenimas tęsiasi ir reikia dirbti toliau", - sakė Klaipėdos dramos teatro aktorius K. Macijauskas, šiuo metu režisuojantis spektaklį vaikams "Nutikimai Smaližių šalyje", kurio premjera numatoma balandžio mėnesį.
Klaipėdos lėlių teatro meno vadovė Gintarė Radvilavičiūtė ir jos kūrybinė komanda: Renata Valčik, Sigutė Mikalauskaitė, Rita Mačiliūnaitė, Mindaugas Valiukas, Šarūnas Datenis, Martynas Lukošius, Deivis Sarapinas, Dainius Tarutis, sukūrę spektaklį "Smėlio žmogus" Vilniaus teatre "Lėlė", buvo apdovanoti Auksiniu scenos kryžiumi lėlių ir objektų teatro kategorijoje.
"Šiemet visi spektakliai lėlių - objektų kategorijoje buvo stiprūs. Džiaugiuosi, kad "Smėlio žmogus" buvo pastebėtas ir įvertintas. Tai nemažas darbas, pareikalavęs jėgų ir laiko. Labai dėkoju Vilniaus teatrui "Lėlė", kurie suteikė kūrybinę laisvę. O labiausiai džiaugiuosi, kad šiuo įvertinimu dalinuosi su visa kūrybine komanda. Be jos šio spektaklio nebūtų. Tai tarsi grandinės principas - išlaisvinti ir palikti kartu. Kiekvienas kūrėjas atnešė savo, viskas susijungė ir susikūrė vaizdas, kuris turi tankį. Tai mūsų visų nuopelnas", - sakė G. Radvilavičiūtė.
Auksinis scenos kryžius už nacionalinę dramaturgiją skirtas rašytojui Mindaugui Nastaravičiui. Apdovanojimas dramaturgui įteiktas už pjeses "Demokratija" ir "Man netinka tavo kostiumas", kurios buvo pastatytos Klaipėdos jaunimo teatre. Gavęs apdovanojimą iš valdžios rankų, M. Nastaravičius kiek sutriko. Paskui išrėžė beveik filosofinę kalbą, kurioje iškristalizavo padėką aktoriui ir režisieriui Valentinui Masalskiui, kuris "jį, veršį, įsileido į teatrą - porceliano kambarį".
Klaipėdos jaunimo teatro režisierė Karolina Žernytė už sėkmingas naujų teatrinės raiškos priemonių paieškas spektakliuose akliesiems ir regintiesiems buvo apdovanota ypatingu prizu - Boriso Dauguviečio auskaru. "Šis labai individualus įvertinimas man tikrai buvo netikėtas, nes esu įpratusi dirbti su komanda žmonių", - sakė K. Žernytė. Naujausias jos kūrybinis darbas Klaipėdos jaunimo teatre - pojūčių spektaklis "Akmuo, vanduo, geluonis" buvo nominuotas ir lėlių bei objektų teatro nominacijoje.
"Mano kuriamas teatras - tai pojūčių teatras. Jis gimė iš noro, kad teatras tarnautų žmonėms. Man niekada nepatiko stovėti ant scenos ir nematyti žiūrovų ir taip pat nepatiko aktorių vaidinimas ir mėgavimasis savimi. Pojūčių spektakliuose dalis žiūrovų sėdi scenoje ir dalyvauja spektaklio kūrimo procese. Jiems užrišamos akys, kad galėtų spektaklį suvokti per pojūčius - garsus, kvapą, prisilietimus.Aktorius šiame teatre yra tik pagalbininkas, gidas pojūčių pasaulyje. Labai dažnai šiuose spektakliuose dalyvauja ir regėjimo negalią turintys žmonės", - pasakojo K. Žernytė.
Pirmasis K. Žernytės režisuotas pojūčių spektaklis buvo "Bitinėlio pasakos", vėliau gimė trys spektakliai skirtinguose Rusijos miestuose, praeitų metų gruodį sceną išvydęs "Akmuo, vanduo, geluonis" ateinantį mėnesį bus rodomas Klaipėdos jaunimo teatro festivalyje "Jauno teatro dienos".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą