Vaizdo klipas „Marmetu“ („Maro metu“ red.past.) įgavo pagreitį ir pradėjo sklisti internete. Žmonės komentaruose džiaugėsi aktorių drąsa kurti apie tai, ką visi mato, bet garsiai nekalba.
Iš pradžių daina, kuri turėjo likti pokštu, virto elektronine versija, vėliau, kolegų paskatintas Donatas Želvys nusprendė į visą tai pažiūrėti kur kas rimčiau. Klipo filmavimui buvo surinkta per 80 žmonių, kurie dirbo iš idėjos. Didžioji dalis jų – profesionalūs Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai, likusi dalis – žmonės, kuriems patiko klipo ir dainos transliuojama žinutė.
Gytis Šimelionis: Pradžioje „Pinigautojai“ buvo tik pokštas. Niekad negalvojom, kad mūsų „bajeriai“ gali išaugti į kažkokį rimtą darinį. Tačiau praėjus šiek tiek laiko nuo pirmų mūsų pasirodymų gatvėje atėjo suvokimas, kad mums patiems norisi kažko prasmingesnio. Po dainos „Odė Klaipėdai“ pasisekimo supratom, kad temos, kurios atrodė svarbios tik mums, pasirodo yra tiek pat artimos ir kitiems žmonėms. Palietę skaudžias Klaipėdos miesto problemas panorom sukurti kūrinį apie kažkokį platesnį reiškinį ir kur buvęs, kur nebuvęs pasimaišė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis. Neturiu nieko prieš šventimą tačiau viskam yra ribos. Apie tai ir bandėme pakalbėti mums priimta menine forma – daina.
Man patinka, kad būdamas nedidele „Pinigautojų“ grupės dalimi (aš tik kuriu dainų tekstus ir muziką) galiu kalbėti apie kažkokias problemas ar visiems bendras temas, o ne tik dainuoti apie saulę, kaip aš nemoku šokti ar sukneles. Po klipo „Marmetu“ išleidimo tęsime savo kūrybą, nepaisant to, kaip klipas bus priimtas, nes minčių yra ir tolimesniems kūriniams. Taip kad, kol yra pinigų, tol bus ir „Pinigautojų“ dainų.
Dainos pagrindinė žinutė – visuomenės užmerktos akys prieš didžiausius skaudulius.
Donatas Želvys: „Marmetu“ muzikinis vaizdo klipas apie šimtametę maro bendruomenę, kurioje gali vykti absoliučiai viskas, nes žmonės nieko nebepastebi. Gyvena priperstame kambaryje ir nebeužuodžia smarvės, niekas nebevėdina kambario. Tiesiog gyvena su blogu kvapu. Smurtas, patyčios, alkoholis, diskriminacija, šventimas tapo pagrindinėmis vertybėmis. Jie nebemato savęs iš šalies. Ir tik tuomet, kada juos užklumpa svetimas žmogus, jie sustingsta ir susigėsta, tačiau vietoj to, kad keistųsi, šimtametė baro bendruomenė pradeda teisintis. Šis klipas yra padarytas turint labai mažą biudžetą (tiksliau išvis jo neturint). Man labai džiugu, kad prie šios idėjos prisidėjo beveik 80 žmonių! Kurie dirbo be jokio atlygio. Pinigautojai nenori nieko absoliutinti. Tai nėra paralelė mūsų šalies, tai yra fikcija. Bendruomenei, kuriai suėjo šimtas metų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą