Muziejaus Liuneburge ir Prano Domšaičio galerijos Klaipėdoje bendradarbiavimas prasidėjo 2006 m. Jo rezultatas – aštuonių parodų ciklas, aktualizuojantis Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) ir Klaipėdos krašto dailės paveldą. Klaipėdiečiai pamatė parodose Nidos dailininkų kolonijos, Horsto Skodlerrako, Alexanderio Kolde’ės, seserų Annos ir Nathali Sinnhuber, Karlo Eulensteino, Carlo Knaufo ir Ernsto Mollenhauerio kūrybą. Aštuntoji ciklo paroda skirta briedžio motyvui, kuris buvo populiarus Rytų Prūsijos dailėje, dažnas Nidos dailininkų kolonijos dalyvių kūriniuose.
Parodoje „Briedis kopose“ bus eksponuojami Eduardo Bischoffo (1890–1974), Ernsto Bischoffo-Culmo (1870–1917), Luise Dannehl (1864–1930), Johanneso Endruschato (1898–1979), Ursulos Enseleit (1911–1997), Richardo Friese’ės (1854–1918), Hanso Kallmeyerio (1882–1961), Michaelio Mathiaso Kieferio (1902–1980), Alexanderio Kolde’ės (1886–1963), Karlo Kunzo (1904–1969), Dimitrijaus Prokofieffo (1879–1950), Edgaro Schilke’ės (1902–1952) tapybos, skulptūros ir grafikos darbai, sukurti XX a. pirmojoje pusėje.
Net 35 briedžiai išdidžiai žvelgs į parodos lankytojus iš aliejinių paveikslų, akvarelių, medžio raižinių, litografijų, skulptūros ir keramikos darbų. Dviejų briedžių skulptūrų, pastatytų Gumbinės ir Tilžės miestų aikštėse, autoriaus, skulptoriaus LudwigoVordermayerio (1868–1933) kūryba bus pristatoma per bronzinę briedžio skulptūrėlę, o nedidelė plaketė ir paprasta taurė, dekoruotos smagiai bėgančio briedžio motyvu, mums kalbės apie praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje Rytprūsių miestelyje sėkmingai veikusias keramikos dirbtuves.
Pasak parodos kuratoriaus, Rytprūsių krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojo dr. Jörno Barfodo, Rytų Prūsijoje briedis visada buvo laikomas ypatingu gyvūnu: „XIX a. tapytojų R. Friese’ės ir Heinricho Krügerio (1863–1901) animalistinio žanro paveiksluose jis buvo vienas svarbiausių motyvų. Tapytojui, pasirinkusiam tokią savitą temą, reikėjo specifinių žinių. Specializaciją, įgūdžių tobulinimą taip pat skatino paveikslų pirkėjų poreikiai ir lūkesčiai. Matyt, todėl laukinius gyvūnus Kuršių nerijoje tapė tik du dailininkai. Pirmasis pradėjo H. Krügeris. Jo dėka susiformavo briedžio vaizdavimo dailės kūriniuose tradicija. Anksti mirusio dailininko pradėtą darbą nuosekliausiai net keturiasdešimt metų Kuršių nerijoje tęsė H. Kallmeyeris“.
Iš tikrųjų nutapytų briedžių, taip pat kitų laukinių gyvūnų ir paukščių gausa Nidos dailininkų kolonijoje niekas negalėjo pralenkti tapytojo, grafiko, peizažo ir animalistinio žanro atstovo H. Kallmeyerio. Nenuostabu, kad ir parodoje bus eksponuojami net septyni jo kūriniai. Nuo 1905 m. kiekvieną vasarą su fotoaparatu ir eskizų bloknotu rankose keliaudamas po Kuršių neriją, dailininkas nuosekliai stebėjo, tyrinėjo, fotografavo, piešė, tapė augmeniją ir gyvūniją natūralioje aplinkoje. Sukūrė paveikslų, akvarelių, piešinių, grafikos, smulkiosios plastikos darbų. Tapybos ir grafikos kūriniuose vaizdavo briedžius, stirnas, lapes, kiškius, jūrinius erelius, gulbes, gandrus, gerves, žuvėdras, narus, antis, žąsis ir kitus laukinius paukščius. Paukščius jis mėgo vaizduoti iš rakurso, skrendančius, o briedžius – paslaptingai sustingusius Kuršių nerijos ryto miglose. Daugelis gamtos mylėtojų, medžiotojų turėjo jo paveikslų, dailininkui lipte prilipo briedžių tapytojo vardas. Greta akademiškai reprezentatyvių Vokietijoje pripažintų medžioklės ir jos trofėjų tapytojų R. Friese’ės ir D. Prokofieffo paveikslų, H. Kallmeyerio kompozicijos patraukia plaukiančia silueto linija, subtiliu koloritu ir svajinga nuotaika.
Jaunesnė Rytprūsių tapytojų karta į animalistiką žvelgė be didelių įsipareigojimų. Galbūt todėl jų kompozicijos su briedžiais yra įvairesnės. Tai patvirtina Karaliaučiaus dailės akademijos auklėtinių A. Kolde’ės ir E. Bischoffo, taip pat dažnai Nidoje, Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte buvojusio K. Kunco kūriniai. Todėl ir parodõs „Briedis kopose“ simboliu tapo ne pripažinto medžioklės trofėjų tapytojo kūrinys, bet efektinga briedžio galva, kurią 1904 m. nutapė Karaliaučiaus dailės akademijos auklėtinis ir Nidos dailininkų kolonijos pradininkas E. Bischoffas-Culmas. Jis itin retai vaizdavo gyvūnus, o kompozicija su briedžiu, atrodo, yra vienintelė. Dailininką labiau domino Kuršių nerijos žmonės ir jų gyvenimas. Iš arti ir iš žemo žiūros taško E. Bischoffo-Culmo nutapyta galinga briedžio galva tapo autentišku „individo“ portretu. Dailininkas sugebėjo kitaip pažvelgti į Kuršių nerijos miškų gyventoją, apie kurį rašytojas Thomas Mannas yra rašęs: „Nuostabu regėti šiuos didžiulius laukinius gyvulius tokioje nepaprastoje aplinkoje. Pasakyčiau, kad tatai jaučio, arklio, elnio, kupranugario ir buivolo mišinys. Jų kojos labai ilgos, o ragai plačiai išsišakoję. Savo ilgom kojom jie pamažu žingsniuoja tolyn. Nė krislelio baimės žmonių akivaizdoje, ir todėl šį keistą gamtos kūrinį galima atidžiai ir neskubant apžiūrėti, o jei nori – fotografuoti.“
Paroda veiks iki 2019 m. gruodžio 8 d.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą