Sąjūdžio iniciatyvinė grupė Klaipėdoje buvo įkurta 1988 metų liepos 6-ąją. Liepos 8-ąją įvyko pirmasis jos susirinkimas, o liepos 10 d. pirmą kartą viešai suplazdėjo Lietuvos trispalvė - ją senamiesčio gatvėmis nešė žurnalistas Rytas Staselis.
"Tądien buvo taip pat saulėta, tik vėjo nebuvo, - prisiminė sekmadienį R. Staselis vėl laikydamas rankose trispalvę Klaipėdoje. - Dabar stovėdamas su vėliava prie Biržos tilto keletą kartų išgirdau žodį "atsiprašau" ir pats neretai tai pasakau. Kol galime ištarti šį žodį - esame žmonės", - kalbėjo R. Staselis.
Prisiminimais apie pirmuosius Sąjūdžio žingsnius Klaipėdoje šventinėje sueigoje pasidalino ir viena iš jo narių Laima Šliogerienė. "Atsimenu, kaip pirmą kartą į gatvę išėjome su mažytėmis trispalvėmis į "Anties" koncertą. Baimės nebuvo, kažką buvome peržengę savyje. Tėvynės meilė ir patriotizmas tada buvo labai stiprus", - sakė L. Šliogerienė.
"Sąjūdis - buvo dainuojanti revoliucija", - pažymėjo šventinės sueigos vedėjas, taip pat buvęs sąjūdietis Algirdas Grublys, pakviesdamas į sceną liaudiškos muzikos kapelą "Pamariškiai", kad ne tik kalbomis, bet ir muzika bei dainomis jubiliejinė sukaktis būtų pažymėta.
Pirmasis persitvarkymo sąjūdžio Klaipėdoje tarybos pirmininkas Arūnas Acus, savo kalboje akcentavo keletą svarbių dalykų, kuriuos, teigė supratęs per pastarąjį trisdešimtmetį: "Pirmas dalykas, kurį supratau, yra tai, jog liberalizmas - tai veidrodinis komunizmo atspindys: be moralės, be religijos, be vertybių. Kitas dalykas, kurį supratau: ten kur atomai - ten tuštuma. Individualizmas - yra labai blogai, turime burtis. Trečias dalykas, kurį supratau yra tai, jog paukščiai skraido ne todėl, kad turi sparnus, o todėl, kad yra laisvi. Tauta - laisva, kai ji to nori", - sakė A. Acus.
Vytautas Čepas, pirmasis Klaipėdos Tarybos pirmininkas atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje, paprieštaravo, jog visos idėjos prasideda nuo vieno žmogaus ir Sąjūdis Klaipėdoje prasidėjo nuo vienos vėliavos. "Gyvenimas - nuotykis, kuris mums pakliuvo. Turime juo džiaugtis. Mes padarėme tą darbą, manau, kad padarėme vidutiniškai", - kalbėjo V. Čepas.
Dionyzas Varkalis, Kalvystės muziejaus vadovas, aktyvus visuomenininkas nekalbėjo apie praeitį, tačiau išreiškė susirūpinimą Lietuvos dabartimi ir ateitimi. "Sąjūdį sukėlė masės. Šiandien tos masės nėra, nes žmonės nepasitiki valdžia.Seime įsikūrė jomarkas. Įstatymai jame parduodami už pinigus. Ar mes suteikėme tokią teisę savo išrinktiesiems?", - klausė buvęs sąjūdietis.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys ir muziejininkas Saulius Karalius susirinkusiesiems pristatė kilnojamąją parodą „Sąjūdžiui – 30. Klaipėda 1988–1990 m.“, kurią visą mėnesį bus galima apžiūrėti prie paminklo "Arka". Ją sudaro dešimt stendų, kuriuose pristatomi svarbiausi Sąjūdžio įvykiai Klaipėdoje.
Po šventinės sueigos Klaipėdos sąjūdiečiai rinkosi Lėlių teatro kiemelyje, Vežėjų gatvėje, kur rinkosi ir prieš 30-metį. Čia vyko susitikimas-diskusija „Sąjūdžio žingsniai“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą