Š.m. rugsėjo 18 d. 15 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) pristatoma iš Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkeliavusi tarptautinė paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“, kuri buvo skirta Žalgirio pergalės 600 metų jubiliejui. Parodoje taip pat bus galima išvysti dailininko Broniaus Leonavičiaus įspūdingo 210 × 85 cm dydžio paveikslą – triptiką „Žalgiris. 1410 m. liepos 15-osios rytas“. Renginyje dalyvaus paveikslo autorius bei Valdovų rūmų muziejaus edukatorius Saulius Poderis, kuris plačiau pristatys Žalgirio mūšio kontekstą bei šios epochos ginkluotę. Paroda muziejuje bus eksponuojama iki spalio 19 d.
Pagrindinis parodos tikslas – atskleisti su šia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės jungtinės kariuomenės bendra pergale susijusius istorinės atminties fenomenus, pergalės ženklus ir jų fiksavimą įvairiomis formomis bei būdais nuo pat XV a. iki šių dienų, Žalgirio herojų istorinį įvaizdį istoriografinėje tradicijoje, literatūroje, dailėje.
Istorinėms kautynėms, nulėmusioms Lietuvos, Lenkijos bei viso šio Europos regiono likimą, skirta ikonografinė 28 stendų paroda atskleidžia Lietuvos ir Lenkijos sąjungos detales, supažindina su mūšio eigos schemomis, pristato Žalgirio mūšio bei jo herojų – Jogailos ir Vytauto – ikonografiją, karo lauke paimtus pergalės trofėjus bei Žalgirio mūšio atmintį XV–XVI a. šaltiniuose. Ją rengė Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos muziejininkai, talkinami Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Švedijos bei Čekijos mokslininkų ir kultūrininkų.
Parodoje taip pat bus galima išvysti vieno ryškiausių Lietuvos knygos bei plakato meno meistrų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalieriaus, dailininko Broniaus Leonavičiaus Žalgirio mūšio 600 metų sukakties paminėjimo proga sukurtą paveikslą – triptiką „Žalgiris. 1410 m. liepos 15-osios rytas“. Jam sukurti naudotas rankų darbo popierius, tempera, auksas, reljefas. Tikrasis paveikslo dydis – 210 × 85 cm. Kūrinio kompoziciją sudaro Kryžiuočių ordino bei sąjungininkų Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenių pozicijos pradiniame Žalgirio mūšio etape, pagal Voigt J. „Geschichte Preussens“ brėžinį (Königsberg, 1836). Pagrindinę triptiko kompoziciją įrėmina tekstai iš prof. Mečislovo Jučo knygos „Žalgirio mūšis“ ir prof. Alfredo Bumblausko knygos „Senosios Lietuvos istorija 1009–1795“.
Parodos atsiradimo aplinkybės:
Idėja surengti šią parodą Vilniuje kilo prieš kelerius metus, kai kartu su Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių vadovais – direktoriumi prof. Jan K. Ostrowski ir Jerzy T. Petrus – buvo svarstomos bendrų parodinių, mokslinių ir kitų muziejinių projektų galimybės. 2009 m. sėkmingai įgyvendinant Lietuvos tūkstantmečio programos parodą „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“, sutarta kartu paminėti ir 600-ąsias Žalgirio pergalės metines neidentiškomis parodomis Krokuvoje ir Vilniuje. Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje 2010 m. liepos 15–rugsėjo 30 d. veikusi paroda „Žymiajai pergalei paminėti. Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių proga“, kurią atidarė Lenkijos ir Lietuvos valstybių vadovai – Bronisław Komorowski ir Dalia Grybauskaitė, įkvėpė Vilniuje surengti parodą „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos“. Iš Krokuvos į Vilniaus parodą atkeliavo ir bemaž 80 eksponatų, abiejose parodose bei jų kataloguose buvo panaudota daug tos pačios ikonografinės medžiagos. Tačiau Vilniaus paroda buvo gerokai papildyta ir praplėsta lietuviškomis Žalgirio atminties atodangomis, Lietuvoje saugomais istorinės pergalės ženklais – daugiau kaip 200 eksponatų.
Dalyvavimas renginyje nemokamas!
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą