Rugpjūčio 10 d. „Klaipėdos galerijoje“ atidarytoje šios dailininkės tapybos parodoje „Kasdienybės portretai“ eksponuojamuose paveiksluose visur vaizduojami gyvūnai, daugiausiai – šunys. Savo kūryboje G. Marčiulynaitė iškelia suvaržytos laisvės ir draugystės problemą.
„Perėjau prie temos apie gyvūno priklausomybę nuo šeimininko. Kūryboje dažniausiai nerodau žmogaus, tačiau jo buvimas visur jaučiamas: šešėliai, išmintas sniegas, mašinų keliai“, – pasakoja tapytoja.
Paveikslus parodos autorė bandė pateikti per savo išgyvenimus, akimirkas, kurios jai atrodo šiltos ir kasdieniškos. Pasak G. Marčiulynaitės, dažnas žmogus į tokias smulkmenas neatkreipia dėmesio, tad ji ragina kartais sustoti ir pažvelgti į gyvūno pozą, žvilgsnį, jo susidomėjimą žmogumi.
Visi vaizdai, kuriuos parodos lankytojai mato paveiksluose, yra iš tapytojos aplinkos, kasdienybės, keliavimo iš namų į dirbtuves.
„Aliejiniais dažais tapau ant drobės, naudoju pieštuką, vėliau labai lengvais tonais sluoksniuoju, modeliuoju šviesą ir šešėlius, tik tada kuriu spalvą. Tai yra visiškai kitokia technika, negu žmonės įpratę matyti. Mano darbai nėra tapomi iškart, intensyviai. Kūryba – ilgas darbas, aš atsisėdu ir tarsi medituoju, bandau pajausti emociją“, – kūrybos užkulisiais dalijasi G. Marčiulynaitė.
Dailininkė teigia, jog jautė didelį potraukį atsivežti parodą į Klaipėdą: „Pamaniau, kad šioje galerijoje mano šuniukai turėtų labai jaukiai atrodyti.“
„Klaipėdos galerijos“ direktorė Violeta Jusionienė džiaugiasi G. Marčiulynaitės paroda „Kasdienybės portretai“. Ji teigia, jog galerijos tikslas – supažindinti visuomenę ne tik su garsiais, daug pasiekusiais, bet ir su jaunaisiais dailininkais.
„Stengiamės pristatyti įvairių žanrų kūrėjus. Rengiame projektines, tekstilės, grafikos, skulptūros parodas. Būna labai įdomu surasti jaunų dailininkų. Pamatę patinkančius, stengiamės pakviesti juos surengti galerijoje parodą“, – aiškina V. Jusionienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą