"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad Klaipėda Lietuvos šimtmetį minės gana solidžiai, be pompastikos, tačiau vis dėlto Vasario 16-ąją ir šios dienos išvakarėse miestiečių laukia nemenka kultūrinė-edukacinė programa. Be šiemet įspūdingo Šviesų festivalio ir "Švyturio" arenoje pasirodysiančio Marijono Mikutavičiaus, Klaipėdoje vyks parodos, ekskursijos, kūrybinės dirbtuvės, diskusijos, performansai, na, o didžiausi entuziastai kviečiami šią šventę paminėti žygiu.
Tiesa, ne visi kalbinti klaipėdiečiai pripažįsta, jog valstybės gimtadienį kaip nors švęs.
Naktiniai šokiai bibliotekoje
Vasario 16-osios išvakarėse I. Simonaitytės bibliotekoje rengiamos šimtmečio dūzgės. Vakaro programa su šokiais ir muzika prasidės 15 d. 22 val. Gros Jonas Kavaliauskas, taip pat dalyvaus Klaipėdos universiteto studentai su lietuvių liaudies tradicijų žinove doc. Rūta Vildžiūniene.
Lygiai vidurnaktį visi vakaro dalyviai bus kviečiami giedoti Tautišką giesmę, po kurios Valentino Masalskio studentai parodys performansą. Pusvalandis po vidurnakčio startuos iki metų pabaigos truksianti akcija "Lietuviška knyga pasaulyje" ir kvies klaipėdiečius bei miesto svečius žemėlapyje pažymėti vietas, kur keliaujant jie skaitė lietuvišką knygą.
Na, o visai prieš vidurnaktį renginio organizatoriai dalyvius kvies įsiamžinti, paliekant savo pirštų atspaudus ir žinutę, skirtą 2118 metų Lietuvos gyventojams. Kapsulė bus užkasta kovo 11 d. I. Simonaitytės bibliotekos kiemelyje. Atspaudai ir žinutės bus renkamos Periodikos skaitykloje nuo vasario 16 d. vidurnakčio iki kovo 10 d. 19 val.
Renginio organizatorė, I. Simonaitytės bibliotekos Regiono bibliotekų ir kultūros vadybos skyriaus vedėja Daiva Nekrošienė teigė, jog idėja surengti šimtmečio dūzges kilo, siekiant tiesiogine to žodžio prasme įžengti į naują valstybės šimtmetį. Taip pat norėta šią progą pažymėti originaliau, aktyviau. "Nors šiai progai skirtų renginių gausu, norėtųsi daugiau originalumo, kažko, kas stebintų. Džiaugiamės, jog mums pavyks išsiskirti savo netradiciniu renginio konceptu. Juk nedažnai pasitaiko, kad bibliotekose naktį kas nors šoktų", - juokėsi D. Nekrošienė.
Šimtmečio proga - paroda
Vasario 16-ąją 13 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaroma paroda "Nepriklausomybės diena. Vasario 16-osios minėjimas Klaipėdoje". Joje pristatoma savita, per ištisą šimtmetį nusidriekusi pagrindinės Lietuvos valstybės šventės minėjimo uostamiestyje istorija. Planuojama, jog ši paroda vėliau keliaus po Klaipėdos mokyklas.
Istorikė Zita Genienė teigė, jog parodos lankytojai galės pamatyti nuotraukas, dokumentus, sufleruojančius apie svarbiausius miestui įvykius: kaip Klaipėda tapo Lietuvos dalimi, kaip šiame mieste buvo švenčiama Vasario 16-oji, taip pat pirmąsyk bus eksponuojama fotodokumentinė medžiaga, kaip sovietmečiu buvo iškelta vėliava ant celiuliozės kombinato, taip pat nuotraukos iš vėliavos pakėlimo ceremonijos jau atkūrus nepriklausomybę. Iškart po parodos atidarymo vyks diskusija "1918-ieji Baltijos ir Vidurio Rytų Europos regione".
Z. Genienė pridūrė, kad muziejus pradeda ruoštis ir kitai svarbiai sukakčiai - Tilžės akto šimtmečio paminėjimui.
"Iki pat rudens taip pat vyks akademinių paskaitų, kurias skaitys diplomatijos istorijos tyrinėtojas Vytautas Žalys, ciklas. Paskaitų metu bus analizuojama Klaipėdos problema Lietuvos valstybės šimtmečio kontekste. Beje, rengsime ir valstybės ištakoms dedikuojamą tarptautinę parodą apie Klaipėdos kraštą iki XVII a.", - dėstė planus muziejaus vadovas Jonas Genys.
Pašnekovas nemano, kad šimtmečio minėjimui Klaipėda skiria per mažai dėmesio. "Manau, Klaipėda šimtmetį paminės gana solidžiai, be skandalų. Kalbėsime apie tai, kaip Klaipėdos istorija įsikomponuoja Lietuvos istorijos kontekste. Na, o minint Klaipėdos krašto prijungimo šimtmetį, kalbėsime apie tai, ką 1923-ieji davė mūsų kartai, šiandien Klaipėdoje gyvenantiems žmonėms", - teigė jis.
Pasiteiravus, kaip patys Jonas ir Zita Geniai minės šimtmetį, pašnekovas teigė, jie planuojantys kelti vėliavą. Tačiau vasario 16-oji jiems bus tikras darbymetis muziejuje.
"Geltona. Žalia. Raudona"
Klaipėdiečiai vis dar gali registruotis į Vasario 16-ajai skirtą ekskursijų bei edukacinių užsiėmimų programą - šimtmečio maršrutus "Geltona. Žalia. Raudona". Renginių ciklą organizuoja lietuviškų patirčių projektu "ooosom.lt" prisistatantys aktyvūs vilniečiai. Programa rengiama jau trečius metus iš eilės ir šiemet bus organizuojama visoje Lietuvoje.
Projekto iniciatorė Vilma Balčiūnienė teigė, kad kitokio, tačiau labai turiningo valstybinės šventės minėjimo idėja kilo išgirdus vilniečių skundus, kad dienos metu mieste nėra ką veikti. "Ne vienerius metus rengiau koncertus Katedros aikštėje, ir visuomet, belaukiant vakarinio renginio, žmonės klausdavo, ką nuveikti dienos metu. Juk vasario 16-ąją nedirba muziejai, galerijos ir kitos kultūrinės įstaigos, - pasakojo ji. - Nieko blogo vien švęsti, tačiau, mano manymu, iki didžiojo vakaro koncerto galima ir sužinoti ką nors naudingo, patirti ar paragauti ką nors naujo."
Vilniuje iniciatyva sulaukė didelio pasisekimo. Pirmaisiais metais vyko 50 nemokamų renginių, pernai - 150, na, o šimtmečio proga nuspręsta plėstis ir į kitus didžiuosius miestus.
"Organizuodami kreipėmės į visas tų miestų kultūrines įstaigas, muziejus, turizmo centrus. Kas norėjo, prisidėjo, na, o dalį programos pristatysime mes", - teigė ji.
Pasiteiravus, kaip pati organizatorė planuoja švęsti šimtmetį, ši atsakė, kad jų šeimos tradicija - kelti vėliavą, taip pat planuoja pasipuošti lietuviška atributika.
Kviečia žygiuoti
Aktyviai nusiteikusieji švęsti šimtmetį kviečiami į žygį, kurį organizuoja Kretingos rajone įsikūręs Baltų mitologijos parkas.
18 kilometrų žygiuodami miško ir regioniniais takais dalyviai bus raginami prisiminti Nepriklausomybės akto signatarus, susipažinti su jų nuopelnais. Taip pat raginami dalyvauti "Šimto met[r]ų" patyriminiame iššūkyje, aplankyti Darbėnų miestelį, kuriame bus giedama Tautiška giesmė. Grįžus į parką bus kuriamas aukuras, dalijamasi savo istorijomis apie valstybės šimtmetį, skambės dainos.
Žygį organizuojančio Juliaus Reinikio tėtis, vienas iš parko įkūrėjų Valdemaras Reinikis pasakojo, kad norėta tokią progą paminėti aktyviai. "Tai - labai simboliška. Juk nepriklausomybė taip pat pasiekta sunkiai, aktyviai dirbant, - idėją dėstė V. Reinikis. - Aš ir pats savo sūnaus pasiteiravau, kam dabar žygiuoti žiemą, per šaltį, purvus, tokiomis necivilizuotomis sąlygomis. O jis man atsakė paprastai - nepriklausomybė taip pat pasiekta per vargus."
Atkeliauja rekordinė mozaika
Lietuvos valstybės atkūrimo išvakarėse - vasario 15 d. 12 val. Klaipėdos centriniame pašte vyks menininkės Jolitos Vaitkutės iš daugiau nei 10 tūkst. pašto ženklų sukurtos mozaikos, kuri yra pripažinta Lietuvos rekordu, pristatymas. Iš mažų dalelių - pašto ženklų - menininkė sulipdė vieną iš svarbiausių ir iškiliausių mūsų Valstybės kūrėjų dr. J. Basanavičiaus atvaizdą, kuris dar praėjusių metų rugsėjį buvo pristatytas Kauno centriniame pašte. Šiuo metu mozaika pradeda keliauti po Lietuvą, o Vasario 16-ąją atšvęsti stabtels Klaipėdoje.
"Laisvė yra besąlygiška vertybė"
Pasiteiravome klaipėdiečių, kaip jie planuoja švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir ką ši šventė jiems reiškia.
Šarūnas
Neplanuoju kaip nors ypatingai švęsti šimtmečio. Visi aplinkui, matau, žada švęsti smarkiai, o aš nieko neplanuoju. Nebent išeisim į miestą, galbūt sudalyvausim viešuose renginiuose.
Na, taip, valstybės nepriklausomybė, bet man ši sukaktis nieko ypatingo nereiškia.
Karolis ir Sandra
O ką čia švęsti? Nelabai domimės tokiomis šventėmis. Mums svarbios progos: Jūros šventė ir Kalėdos (juokiasi. - Aut. past.).
Jaunimas nėra labai patriotiškas. Tokių švenčių svarbą supranta žmonės, sulaukę brandaus amžiaus. Patriotizmą nebent paskatintų originalesni renginiai, masiškesni koncertai, pompastika, daug dėmesio Lietuvos istorijai, o ne vien politikai.
Remigijus
Mūsų šaliai - kur kas daugiau metų nei šimtas. Juk turime vieną seniausių kalbų pasaulyje! Taigi šimto metų sukakties minėjimas mane juokina.
Kita vertus, džiaugiuosi, kad žmonės taip aktyviai ruošiasi Vasario 16-ajai. Šiemet klaipėdiečiai gausiau kelia vėliavas šalia savo namų, puiku, jog atsiranda bendruomeniškumas.
Pats žadu šimtmetį švęsti aktyviai - šalia Pasvalio šoksime tautinius šokius kartu su Etnokultūros centru. Norisi tokią progą švęsti kaime, gamtoje.
Stasys
Kaip įprasta, vasario 16 dieną keliausime į mieste vyksiančius renginius, na, o namų balkone pasikabinsime trispalvę.
Man ši šventė svarbi, jaučiuosi esąs tikras patriotas.
Brigita ir Dalia
Gaila, kad kaip tik vasario 16-ąją skrendame namo, į Belgiją. Taigi nelabai turėsime galimybės švęsti. Vis dėlto įsigijome vėliavėlių - bent jau toks bus akcentas.
Vis dėlto patriotizmas, tėvynės ilgesys dažniausiai užplūsta, išvykus iš Lietuvos. Tik tuomet supranti, ką prarandi (Brigita).
Vėliava jau kaba balkone, žadame keliauti į Šviesų festivalį. Džiugu, kad tokią šventišką nuotaiką skleidžia LRT televizija, mieste taip pat gausu lietuviškų akcentų.
Laisvė yra didelė dovana ir ją mes taip pigiai gavome! Žmonės Vilniuje atstovėjo, ačiū Landsbergiui. Laisvė yra besąlygiška vertybė, kuri leidžia nevaržomai keliauti, reikšti savo nuomonę, melstis ar nesimelsti (Dalia).
Ausma (fotografuotis atsisakė)
Neplanuoju švęsti šimtmečio, kadangi ši šventė man nieko nereiškia. Nežinau, kas ta laisvė ir ką ji duoda žmonėms, nes gyventi Lietuvoje sunku. Jeigu būtų galimybė, jei mano vyras norėtų, tikrai išvykčiau gyventi į užsienį.
Esu gyvenusi Airijoje, Norvegijoje. Ten - kur kas geriau. Žmonės laisvesni, bendravimas visai kitoks. Kita vertus, ko galima tikėtis, kai visuomenės padėtis Lietuvoje tokia prasta.
Jelena
Niekaip nešvęsiu, kadangi tądien dirbu. Man politinės šventės - ne prie širdies. Namie - jokios atributikos, nejaudina ir mieste plevėsuojančios vėliavos.
Ši proga man absoliučiai nieko nereiškia.
Igoris
Nemanau, kad švęsiu šimtmetį, kadangi būsiu užimtas. Vakarą leisiu su savo panele. Nebent dieną eisime pasivaikščioti po miestą, dalyvausime viešuose renginiuose.
Apskritai Klaipėdoje negyvenu, nes dirbu Olandijoje. Valstybinių švenčių nešvenčiu ir ten, kadangi dažniausiai dirbu.
Teresė
Nepriklausomos Lietuvos šimtmetis - didelė šventė! Nuotaika tikrai nebloga, puikus oras, miestas puošiasi.
Rytoj planuojame dalyvauti renginiuose, ieškome jų programos. Namuose nešvenčiu, kadangi neturiu su kuo.
Man tik nepatinka tai, kad "nupiginamos" vėliavos spalvos. Netgi trijų spalvų blynus žmonės pradėjo kepti... Manau, kad tai - nepagarba valstybės simboliui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą