Atgarsiai
Režisieriaus Rono Hovardo filmas "Da Vinčio kodas" pagal to paties pavadinimo Deno Brauno romaną, tik pasirodęs pasaulio kino teatruose, per pirmąsias keturias dienas surinko 224 milijonus dolerių. Pasak "Cinamon" kino teatro darbuotojos Jolitos Valaikaitės, šį filmą praėjusį savaitgalį pasižiūrėjo beveik 5 tūkstančiai klaipėdiečių.
Kino ekspertai teigia, jog tai - kol kas antra po "Žvaigždžių karų-3" pelningiausia juosta per visą pasaulio kino filmų istoriją.
Šiandien jau galima daryti išvadą, jog šio filmo populiarumą lėmė ne tik rašytojo D. Brauno knygoje pateikta skandalinga prielaida (neva Jėzus Kristus ir Marija Magdalietė susilaukė vaiko ir jų kraujo linija išliko per amžius), ardanti krikščioniškojo tikėjimo pamatus, bet ir puikiai apgalvota reklamos strategija.
Tiesa, prie filmo komercinės sėkmės, patys to neįtardami, prisidėjo ir įvairių šalių dvasininkai, ragindami uždrausti ir boikotuoti juostą "Da Vinčio kodas". Puikus paradokso pavyzdys - draudžiamas vaisius saldesnis.
Tuo, žinoma, suskubo pasinaudoti kino kompanija "Sony Pictures": suradusi aukso gyslą (D. Brauną ir jo knygas), ji skelbia pradėsianti ekranizuoti "Da Vinčio kodo" priešistorę - knygą "Angelai ir demonai".
Filmas, tapęs tabu
"Eterio" skaitytojams priminsime, jog Jordanijos, Sirijos, Libano ir Egipto valdžios R. Hovardo režisuotą juostą jų šalyse rodyti uždraudė. Tailando cenzoriai pareikalavo dešimčia minučių sutrumpinti filmą, nukerpant jo pabaigą. Romos katalikų cerkvė visus tikinčiuosius kviečia boikotuoti "Kristų užgauliojantį" filmą, o Indijos katalikų lyderis net paskelbė bado akciją kaip protestą prieš šį filmą.
59-ojo Kanų kino festivalio organizatoriai surizikavo šiuo filmu atidaryti festivalį ir kaip masalą į Kanus sukvietė ryškiausias "Kodo" žvaigždes. Deja, kaip vėliau įsitikino, tai neapsaugojo nuo neigiamos festivalio kritikų ir žiūrovų reakcijos.
Kaimyninėje Baltarusijoje filmas buvo rodomas tik keturias dienas. Nepaisant to, kad kino salės lūžo nuo norinčiųjų pamatyti šią juostą, o bilietai buvo iš anksto išparduoti, "Da Vinčio kodas" iš kino teatrų repertuarų buvo išbrauktas. Motyvas - "nevienareikšmiška tikinčiųjų reakcija". Valstybinės Baltarusijos kino platinimo kompanijos "Kinovideoprokat" teigimu, vietoj šio filmo žiūrovams dabar siūloma žiūrėti romantinę dramą "Geišos memuarai".
Kaip praneša Rusijos spauda, Azerbaidžiano kultūros ir turizmo ministerija kino teatrų vadovus paragino pristabdyti šio filmo demonstravimą - nuo gegužės 21-osios filmo rodymas buvo nutrauktas.
D. Brauno knygos - tarp populiariausiųjų
Skandalingajai juostai "Da Vinčio kodas" abejingi neliko ir uostamiesčio gyventojai. Kino teatro "Cinamon" marketingo skyriaus vadybininkės J. Valaikaitės teigimu, praėjusį savaitgalį filmą pasižiūrėjo apie 5 tūkstančiai klaipėdiečių. "Buvo anšlagas, - sakė pašnekovė. - Ką tik atsidariusiam kino teatrui šis skaičius įspūdingas."
Pasak vadybininkės, filmas dar visą šią savaitę bus rodomas didžiojoje "Cinamon" kino teatro salėje. Vėliau jis bus keliamas į mažesniąsias kino teatro sales.
"Eterio" kalbinta knygyno "Baltos lankos" direktorė Aurelija Butkutė patikino, jog pasirodžius R. Hovardo juostai, išaugo ir amerikiečių mokslininkų Piterio Džonso ir Džeimso Garlou knygos "Iškoduojant Da Vinčio kodą" perkamumas.
"D. Brauno knyga "Da Vinčio kodas" jau metus laiko lyderiauja tarp perkamiausių knygų. Nuo jos neatsilieka ir kiti šio rašytojo kūriniai. Tačiau, pasirodžius filmui, ypač pirkėjai susidomėjo knygomis, "padedančiomis iššifruoti" "Da Vinčio kodą".
Ar verta žiūrėti filmą?
Pasak filmą mačiusios knygyno "Baltos lankos" direktorės A. Butkutės, šiandien yra tiesiog populiaru būti perskaičiusiam knygą ir pažiūrėjusiam filmą. "Manau, jog daugelis žmonių šį filmą žiūrėti skuba iš smalsumo", - teigė pašnekovė.
Jos nuomone, filmas ištęstas. "Tačiau režisierių galima sveikinti už tai, kad jis ryžosi ekranizuoti tokio siužeto knygą. Manau, kad filmas buvo pastatytas siekiant komercinių tikslų."
"Cinamon" kino teatro darbuotoja J. Valaikaitė šio filmo kritikuoti neskuba. Ji antrina A. Butkutės nuomonei, jog filmas ištęstas, tačiau mano, kad juosta atitinka visus kriminaliniam trileriui keliamus reikalavimus.
"Girdėjau įvairių atsiliepimų apie šią juostą. Žmonės, neskaitę knygos, tikino, jog filmas buvo įdomus, nes nežinojo, ko tikėtis. Skaičiusieji kūrinį stebėjosi ir diskutavo apie filmo pabaigą", - pasakojo mergina.
"Kvailių kvailiojimai"
Panevėžio dienraščio "Panevėžio balsas" žurnalistai, prašydami įvertinti D. Brauno knygą ir R. Hovardo filmą, kreipėsi į Panevėžio vyskupą Joną Kaunecką. Jo Ekscelencija ir knygą, ir kūrinį įvertino vienu sakiniu: "Kvailių kvailiojimas kvailiams kvailinti".
Citata iš straipsnio "Skandalingasis filmas nepraslydo ir pro Panevėžio dvasininkų akis": "Tačiau išgirdęs, kad, "Panevėžio balso" žiniomis, "Da Vinčio kodą" žiūrėjo ir miesto kunigai, Jo Ekscelencija nenustebo: "Kodėl gi ne? Gali pasižiūrėti, kad turėtų ką pasakyti tikintiesiems".
Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčios klebonas Vladas Gedgaudas "Eteriui" sakė, jog matė tik šio filmo ištraukas.
"Žmogui, kuris išmano teologiją, bažnyčios mokymą, jos istoriją, filmas "Da Vinčio kodas" neturi jokio pagrindo ir nedaro jokio įspūdžio. Todėl nemanau, kad bažnyčių kunigams būtų kenksminga žiūrėti šią juostą", - sakė pašnekovas.
Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kunigas Vilius Viktoravičius neskaitė D. Brauno knygos ir nežiūrėjo R. Hovardo režisuotos juostos.
"Neturėjote galimybės ar sąmoningai pasirinkote tokią poziciją?" - klausėme dvasininko.
"Kažkas iš protingų žmonių yra pasakęs, kad reikia skaityti ne geras, o geriausias knygas. Galbūt neturiu tiek laiko, kad skaityčiau visus kūrinius", - teigė kunigas V. Viktoravičius.
Uždrausti ar neuždrausti?
Jei kai kurių šalių dvasininkai siūlo boikotuoti ar net drausti filmo demonstravimą, Lietuvos kunigai šią situaciją vertina ramiai - kiekvienas žmogus, priimdamas sprendimą, yra laisvas. Bet nė vienas "Eterio" kalbintas kunigas nerekomenduotų eiti pasižiūrėti "Da Vinčio kodo".
"Šiais laikais uždrausti, manau, net neįmanoma, - sakė klebonas V. Gedgaudas. - Ypač jei filmas ar knyga neša pelną ir yra populiarūs. Tačiau tylėti negalima, apie tai reikia kalbėti. O svarbiausia - kalbėti tiesą. Mano galva, "Da Vinčio kodas", ir knyga, ir filmas, - išpūstas burbulas."
"Uždrausti - pakankamai drastiškas pasakymas, - įsitikinęs kunigas V. Viktoravičius. - Tačiau šis filmas nerekomenduotinas. Kodėl? Todėl, kad žmonės dažnai sumaišo, kas yra tikra, o kas - ne. Jei filmą vertinsime kaip romano, kuris neturi jokio realybės pagrindo, ekranizaciją, tada viskas gerai. Bet ir filmas, ir knyga pašiepia religinius dalykus. Tokiu būdu įžeidžiamas tikinčio žmogaus orumas."
Nuomonę formuoja romanas
"Gal po skandalingojo filmo pasirodymo daugiau žmonių, ieškodami tikrųjų tikėjimo šaknų, atsivers Bibliją?" - klausėme Klaipėdos miesto dvasininkų.
"Jei romanas ar filmas padės žmonėms grįžti prie Šventojo Rašto, ieškoti istorinės tiesos, bus labai gerai, - sakė kunigas V. Viktoravičius. - Bet didžioji dalis žmonių Biblijos neskaitys. Jie pasirenka lengviausią būdą - holivudinę arba vakarietiškos civilizacijos produkciją, kuri jau pateikiama ant lėkštutės. Romanas vertinamas kaip istorinė tiesa. Kiek teko bendrauti su žmonėmis, didžioji dauguma klausia: "Kaip ten yra? Kaip ten buvo? Pagal ką romanas?" Žmonės neįsigilina į istorinę tiesą, o nuomonę susidaro pagal romaną."
"Angelai ir demonai" - tik kovos ir meilės istorija
Nors daugelis atsiliepimų apie filmą yra neigiami, tačiau filmo kūrėjai ir prodiuserių kompanija nesiruošia pasiduoti - "Sony Pictures" ruošiasi ilgalaikiam bendradarbiavimui su D. Braunu, o visus šio rašytojo gerbėjus džiugina pažadais apie pasirodysiančio romano "Angelai ir demonai" ekranizaciją.
Romano "Angelai ir demonai" veiksmas pagal chronologiją vyksta anksčiau nei "Da Vinčio kode" - šiame romane pirmąkart pasirodo ir Robertas Lengdonas ("Da Vinčio kode" jį suvaidino aktorius Tomas Henksas). Knygoje kalbama apie senovinę iliuminatų organizaciją, kuri, iškilusi iš istorijos užmaršties, vykdo priesaką atkeršyti Katalikų bažnyčiai. Naujas ir labai galingas ginklas, kurį sukūrė CERN mokslininkai, gali įstumti žmones į dvasinę tuštumą ir pasmerkti jų sielas amžinai kančiai, nes protui progresuojant sparčiau už dvasią, gėriui ir žmogiškumui lieka vis mažiau vietos.
"Angelų ir demonų" knygoje yra prierašas, patikslinantis, kad įvykiai, aprašyti knygoje, išgalvoti, o minimi vardai ir pavadinimai - autoriaus fantazijos vaisius.
Atspėti reakciją, kokią sukels pasirodęs šis filmas, kol kas neįmanoma. Galima tik spėti, kad šis filmas tikrai nebus nepastebėtas.
Viename interviu, dar prieš pasirodant filmui "Da Vinčio kodas", D. Braunas prisipažino, kad knygoje "Angelai ir demonai" sąmoningai kelia "tam tikrą diskusiją": "Manau, kad diskusijos neįmanoma išvengti. Tačiau svarbu atsiminti, kad ši knyga - tai kovos ir meilės istorija. Tai, žinoma, - ne antikatalikiška knyga. Ji net ne apie religiją..."
Parengė Auksė BOGUŽAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą