Filmų ir laidų ženklinimas - pačių televizijų reikalas

Nepilnamečių apsauga

Vėlų vakarą įsijungę filmus, rodomus per TV, dešiniajame ekrano kampe dažnai matome ženklą N-14 arba S. Toks filmų, serialų ir laidų ženklinimas, dar vadinamas indeksavimu, pasak televizijos darbuotojų, skirtas tėvams, kad žinotų, ar jų vaikams galima žiūrėti filmą, serialą, laidą, ar ne.

Tačiau pasitaiko, jog ženklas neatitinka filmo ar laidos turinio. Už tokį neapdairų žingsnį, kai vietoj N-14 filmui priskiriamas tik N-7 ženklas, TV gali sulaukti įspėjančio rašto iš Radijo ir televizijos komisijos (LRTK), Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos ar žurnalistų etikos inspektoriaus.

Bet kas sprendžia, ar kino filmą, kuriame apsinuoginusi pora glamonėjasi, gali žiūrėti keturiolikmetis, ar tėvams vertėtų jo prašyti išjungti TV?

Pasirodo, jog indeksavimas - kiekvienos televizijos savireguliacijos elementas. Remiantis 2004 metais Vyriausybės patvirtintu nutarimu, transliuotojas pats įvertina ir klasifikuoja filmus, serialus ir laidas, vadovaudamasis nurodytais kriterijais.

Indeksavimas - subjektyvus dalykas

LNK televizijoje už filmų indeksavimą atsakingi Programų skyriaus darbuotojai. Anonsų prodiuserio Pauliaus Virbicko teigimu, jų televizija įsigyja jau Amerikos bei Europos cenzorių indeksuotus filmus. Tačiau svetimų šalių ženklinimą reikia adaptuoti Lietuvos transliuotojams keliamiems reikalavimams.

Tuo tarpu "Balticum" TV dirbanti Gintarė "Eteriui" pasakojo, jog filmų indeksavimas priklausąs tik nuo jos. "Yra išleistas įstatymas, nurodantis, kokios filmo vietos turi būti cenzūruojamos. Tačiau indeksavimas - labai subjektyvus dalykas. Rašydama N-7, N-14 ar S orientuojuosi į kitas lietuviškas televizijas."

Pasak pašnekovės, bendra filmų tendencija yra tokia, jog šiais laikais sunku rasti filmą be smurto ar erotikos elementų. "Nebent tai būtų animacinis ar "family" žanro, skirto visai šeimai, filmas. Bet juk ir animaciniuose filmuose veikėjai šaudo, žudo ir pan."

Pateikiame kelis punktus, nurodančius, kada reikia ženklinti filmą, serialą ar laidą, iš 2003 metais LRTK patvirtinto nutarimo ketvirtosios dalies (Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio):

1. jei informacija "susijusi su fizinio ar psichinio smurto vaizdavimu: kai detaliai vaizduojamas žmonių, gyvūnų žudymas, žalojimas ar kankinimas, taip pat vandalizmas, teigiamai vertinamas smurtas, mėgavimasis prievarta ar žiaurumu";

2. jei informacija "erotinio pobūdžio: kai skatinamas lytinis geismas, rodomas lytinis aktas, jo imitacija ar kitoks seksualinis pasitenkinimas, lytiniai organai, seksualiniai reikmenys".

Bejėgiai ir ekspertai

Remiantis šiais keliais nutarties punktais, nė nekyla abejonė, kad filmui, kuriame apsinuoginęs vyras glamonėja apsinuoginusią moterį, priskirtume N-7 ženklą. Bet gal etikos sergėtojai ir nutarties rengėjai čia įžvelgtų didesnę žalą nepilnamečiams ir indeksą N-7 nė nemirktelėję keistų į N-14?

"Jei transliuotojams kyla abejonė, kokį dėti indeksą, jie gali kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių, - sakė LRTK patarėja teisės klausimais Jurgita Iešmantaitė. - Yra sudaryta ekspertų grupė (vaikų psichologai ir kt.), kurie padės transliuotojams įvertinti situaciją ir priskirti indeksą."

Pašnekovės teigimu, kartais net ir patiems ekspertams sunku nuspręsti, kokį indeksą - N-7 ar N-14 - filmui reikėtų priskirti. "Nėra ribų, kurios tiksliai apibrėžtų, jog vienu atveju reikia rašyti tokį, o kitu - kitokį ženklą. Analizės ir stebėjimai įrodė, jog filmų, serialų ir laidų indeksavimo sistema turi trūkumų."

2004 metų birželio 2-ąją Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 681, nustatantį konkrečius programų indeksavimo reikalavimus transliuotojams.

Iki to laiko filmų, serialų ir laidų indeksavimas buvo transliuotojų tarpusavio susitarimas. "Vyriausybės nutarimas įtvirtino esamą padėtį ir įpareigojo transliuotojus griežtai laikytis reikalavimų", - sakė J. Iešmantaitė.

Vyriausybės nutartis skelbia, jog filmai, serialai ir laidos, kurių turinyje yra neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos, žymimi indeksais pagal žiūrovų amžiaus cenzą: N-7 - skirta žiūrovams nuo 7 metų; N-14 - skirta žiūrovams nuo 14 metų; S - skirta suaugusiems žiūrovams nuo 18 metų.

Filmai, serialai ir laidos, pažymėti indeksu N-14, turi būti transliuojami tik nuo 21 iki 6 valandos, o indeksu S - tik nuo 23 iki 6 val.

Sistemą reikia tobulinti

Ar gali transliuotojas būti nubaustas už tai, jog vietoje indekso N-14 filmui priskyrė N-7, kai nėra tiksliai apibrėžtų ženklinimo kriterijų?

J. Iešmantaitės teigimu, LRTK kol kas nenubaudė nė vieno transliuotojo dėl filmų, serialų ar laidų indeksavimo pažeidimų. Tačiau yra išsiuntusi ne vieną įspėjantį raštą.

Toks raštas dėl netinkamu laiku parodyto filmo pasiekė ir LNK televiziją. "Kino juostoje buvo viena kruvina scena. Jei atvirai, ji man nepasirodė baisi. Tačiau šį filmą, kuris buvo rodomas tik vakare, pakartojome ir dieną, - sakė P. Virbickas. - Kai nėra aiškių indeksavimo kriterijų, mes orientuojamės į pasaulinę praktiką".

Atlikdama monitoringą, LRTK pati įsitikino, jog transliuotojai dažnai dvejoja dėl indeksų N-7 ir N-14 priskyrimo filmui. "Čia iškyla ir subjektyvumo elementas - vienam atrodo, kad filmas vertas tik N-7, kitam - N-14 indekso. Todėl aklai taikyti įstatymo, kuriame aiškiai nenurodyta riba tarp indeksų, ir bausti transliuotoją negalime. Sveikas protas to daryti neleidžia", - sakė J. Iešmantaitė.

Atsižvelgdama į nutarties trūkumus, komisija šį pavasarį inicijavo susitikimą su Kultūros ministerija, Etikos inspektoriaus tarnybos atstovais aptarti, tobulinti ir konkretinti indeksavimo sistemą.

"Savo reikalavimus taip pat pateikė ir problemas išsakė transliuotojai. Šiuo metu Etikos inspektoriaus tarnybos atstovai įpareigoti parengti metmenis, pasiūlymus, atsižvelgiant į nurodytus prašymus".

Ženklinami ir anonsai

Kadangi regioninės ir kabelinės televizijos yra labiau nutolusios nuo TV programų indeksavimą prižiūrinčių institucijų, nutarties reikalavimų jos laikosi ne taip griežtai, kaip pagrindinės didžiosios Lietuvos televizijos.

Tarkime, N-14 pažymėto filmo kartoti dienos metu negalima. Norėdamos užpildyti dienos programą, kabelinės arba regioninės televizijos, akivaizdžiai pažeisdamos reikalavimus, vietoje N-14 dažnai rašo N-7.

"Mūsų pajėgos mažos. Tačiau kiek įmanoma, tiek stengiamės peržiūrėti ir atkreipti dėmesį į mažesniųjų televizijų programas", - sakė LRTK darbuotoja.

Pastaruoju metu transliuotojai yra įpareigoti žymėti ir filmų anonsus. "Balticum" TV darbuotojos Gintarės teigimu, šioje televizijoje filmų anonsai neženklinami, tačiau kuriant juos stengiamasi, kad smurto ir erotikos scenų nebūtų arba būtų kuo mažiau.

"Va, ši anonsų indeksavimo sistema tikrai netobula, - skundėsi LNK anonsų prodiuseris. - Jei filmas rodomas tik nuo 21 val., tai ir anonso negalima rodyti anksčiau 21 val. Absurdas! Juk anonsą galima sukurti ir nenaudojant sugriežtintą reitingą turinčių kadrų."

Pats P. Virbickas anonsus kuria sąmoningai vengdamas smurto ir erotikos scenų. "Kai prieš penkerius metus atėjau dirbti į LNK, Kristupo Krivicko laidų anonsai buvo ypač žiaurūs - nupjautos galvos ir pan. Asmeniškai prisidėjau prie to, kad laidų ir filmų anonsai nešiurpintų vaikų ir jautresnių nervų žiūrovų."

Užsienio patirtis

LNK anonsų prodiuserio P. Virbicko teigimu, Amerikos ir Europos cenzorių, indeksuojančių filmus, reikalavimai skiriasi.

"Europiečiai ne tokie griežti kaip amerikiečiai - jie atlaidžiau žiūri į smurtą ir sekso scenas. Tarkim, Nyderlanduose (kiekviena šalis turi skirtingas indeksavimo sistemas) filmas gali būti pažymėtas N-13, o Amerikoje ta pati juosta - N-16."

Amerikoje veikia cenzorių kontora, peržiūrinti kiekvieną filmą. "Tas cenzūros aparatas veikia daug metų. Šiemet apie jo veiklą berods Toronto festivalyje buvo net dokumentinis filmas pristatytas. Tačiau tos kontoros nariai, tarp kurių yra labai daug senukų, sulaukia nemažai kritikos - neva jie vadovaujasi kažkokiais neaiškiais kriterijais."

Nepaisant griežtų cenzorių, pasak P. Virbicko, filmų režisieriai randa įdomių būdų apeiti šią sistemą.

"Pavyzdžiui, Kventinas Tarantinas savo garsiajam "Bulvariniam skaitalui" specialiai nufilmavo vieną žiaurią sceną - šūvį į galvą. Tikslas - kad cenzoriai, visą dėmesį sutelkę į ją (kurią vėliau iškirpo), atlaidžiau vertintų bendrą filmo vaizdą", - sakė P. Virbickas.

Auksė BOGUŽAITĖ