Naujas projektas
Vasario 1 dieną startuos naujas Lietuvos televizijos projektas "Aistringi šokiai. Jurijaus Smorigino šokių mokykla", kuri, kaip žadama, vainikuos sensacija - pirmąjį savo televizijos istorijoje miuziklą. Iki projekto pabaigos išgyvensiantis geriausių šokėjų "iš gatvės" ketvertas jame šoks su profesionaliais šokėjais, gyvai pritariant garsiems šalies dainininkams.
Studijoje jau repetuoja dvylika projekto dalyvių, atrinktų dar gruodį vykusioje atrankoje, o "Lietuvos šokių dešimtuko" komisijos pirmininkas J. Smoriginas iš kritiko tapo mokytoju bei šokių mokyklos siela.
Maestro, kam ir kaip gimė šio projekto idėja?
Projektas gimė turbūt iš mano, komisijos pirmininko, įvaizdžio - żiūrovai mane vaizduojasi vampyru ir šiaip blogu žmogum. Tiesą pasakius, mane tai šokiruoja, nes žmona su manim pragyveno 32 metus, o moteris - geriausias lakmusas žmogiškoms savybėms patikrinti.
Kokia ta Smorigino šokių mokykla? Ar nepagadino Jūsų kūno ir sielos tarnystė televizijai, tai šėtono bažnyčiai? Gal ir jūs, kaip choreografė Olga Pana, pasakysit, kad klasikinis baletas - jau muziejaus eksponatas?
Mano šokių mokykla yra itin profesionali ir reikli, sudėtinga, kaip ir mano gyvenimas. 1980 metais Tatjanos Sedunovos paskatintas, pradėjau baletmeisterio karjerą, ir šiandien džiaugiuosi išauklėjęs artistus, puošiančius Lietuvos šokio kultūrą, nors jie patys to neatsimena. Bet tie, kurie tebėra šalia - man brangūs. Televizijai netarnaujama, ja naudojasi dauguma menininkų. Ten mes turime galimybę išgyventi, kurios nesuteikia Kultūros ministerija.
Na, o klasikinis baletas yra kaip lotynų kalba, ir gyvuos amžinai. Štai Marta Grehem - modernaus šokio mamytė, ir sulaukusi 80-ies, vertė savo mokinius mokytis klasikinio šokio, nors iki šio garbaus jubiliejaus ji tai neigė.
Kodėl jums arčiausia širdies - modernusis šokis? Žiūrint į jį, kartais atrodo, kad tarsi ištirpsta lytis, seksualumas, priklausymas kokiai rasei ar net gyvūnų rūšiai. Tai kažkokia grafika, efektai, kūno subyrėjimas į atskiras dalis kaip Pikaso kubistiniame paveiksle. Kaip Jūs apibrėžtumėte modernųjį šokį?
Būsiu nekuklus. Lietuvoje aštuntąjį dešimtmetį buvau vienas moderniojo šokio profesionalioje scenoje pionierių. Tad suprantate, kaip jį myliu. Ir aš kartu su jumis, taip charakterizavusia modernų šokį, mielai ištirpčiau jo svinge. Modernus šokis - tai žmogaus esybė be formos, kanonų, bet su sava sistema.
Viena balerina man ką tik sakė, kad su metais dvasiškai augi, bet kūnelis tai traukiasi į adatos smaigalį, na, nebegali atlikti salto mortale. Ar Jūsų tai neliečia?
Na, tegu jos dvasiškai auga, bet baletmeisteriai - tai dvasiškai ir profesionaliai, nes amžius mums nebaisus: jeigu juda pirštukai, ir tai - choreografija. Tai įrodė mano metras Morisas Bezaras.
Kuo Jus taip sužavėjo Guy Ferlando filmas "Purvini šokiai", kad net bandote jo lietuviškąjį variantą: per trumpą laiką išmokyti šokti tuos, kurie niekada nešoko?
Na, purvini šokiai - nuodėmingi, ir tuo žavūs. Tik ne visi tai pripažįsta. O lietuviškas variantas - daugiau tai bus miuziklo šokiai. Jų Lietuvoje apskritai niekada nebuvo, o jei kas prieštaraus, netikėkite. O "Purvini šokiai" yra grįsti klasikinio, džiazinio ir visų tautų šokių fragmentais.
Aišku, greit išmokt šokti neįmanoma. Šokti - tai ne tik užpakalį kraipyti, ir sukurtas šliaužti - skrydžiui nepakils.
Kaip vyko šokėjų atranka? Ar daug buvo judesio minedų, ar plyšo iš juoko jūsų nesamas pilvas? Kokiais kriterijais rėmėtės?
Atranka vyko labai įdomiai ir su meile profesijai. Šokėjas turėjo sudominti koordinacija, muzikalumu, ritmika. O toliau - darbas. Beje, aš niekada nesijuokiu iš silpnesnių. Buvo visokių - ir kurie televizijoje ieško šlovės, piaro, bet filtras - žmogus turės padaryti gerą darbą.
Bet skelbiama, kad projekte dalyvaus įvairaus amžiaus ir kompleksijos individai. Tokia tendencija, kad į modernaus šokio sceną kopia boksininkai, autsaideriai ir akrobatai. Bet kai kam buvo neskanu žiūrėti, kaip "Lietuvos šokių dešimtuke" jaunas Apolonas šoka su perdėm azartiška senjora; ar tai ne Lotreko teptuko vertas vaizdelis?
Beje, dėl ponios Bartaškienės jūs klystate: tai geras reiškinys, kai vyresnui amžiaus žmonės integruojasi į šou sceną; sulaukusi jos metų, ir jūs bandysite pateisinti, dėl ko gyvenate.
Charizmatiški dalyviai - tai įdomūs ir gražūs žmonės, bet ar labai graži dama, kurios veidas - ir Eugenijos Pleškytės klonas - tai jau superseksualu ir aistringa? Beje, neturėdama charizmos šiais laikais nė pampersų neparduosite.
Lyginant su varžovu Pauliukaičiu, jis nusibodo, Jūs - dar ne. Kaip galvojate, kokios savybės (jo ir jūsų) padėjo laimėti šią asmeniškumų kupiną dvikovą? Vyriškumas, liežuvio kardas, chameleoniška prigimtis?
Beje, ar aš laimėjau kovą? Mes kiekvieną dieną kylame į kovą - už meną ir save. Aš pagal Zodiaką - Mergelė, pagal metų kalendorių - Ožka; jūs gi suprantate, kad vyras su moteriška išmintim... tai baisiau už vyrą. Jeigu rimtai, aš jau daug metų esu menininkas, o tai jau - mokykla.
Dalyviai šoks po vieną, po tris. Ar jūs kursite tas mini choreografijas? Ar negaila vėjais švaistyti idėjas? Juk suręsti šokį sudėtingiau, nei dizaineriui nubrėžti linijas, drabužio siluetą. Šoksite ir pats?
Na, miuziklo projekte bus ir masinės scenos, duetai ir solo - visko, kad žiūrovui nebūtų nuobodu. Ir kaip nebūtų siaubinga, aš vienas kursiu visą ketverto mėnesių choreografiją. Nes tai mano projektas, mano gyvenimas. Šokio istorija bus brandinama visus tris mėnesius ir miuzikle dalyvaus geriausi profesionalūs šokėjai iš abiejų šokių dešimtukų, geriausias "brendas", ir žymiausi Lietuvos dainininkai.
O idėja gimdo idėją. Štai rugpjūčio mėnesį Klaipėdos muzikiniame teatre gims "Kruvinos vestuvės" - pagal Astoro Piazzolos muziką.
Na, dėl mano šokių projekte, tai vienas Dievulis žino. Kaip ten man šlapimas į makaulę trenks, atleiskite už slengą.
Kas šiuo metu vyksta jūsų vadovaujamame "Vilniaus balete"?
Choreografinių projektų teatras "Vilniaus baletas" šiuo metu brandina šokio spektaklį "Geiša", kurio istorija grįsta Madamme Buterrfly istorijos šaltiniais. Galvoju, mes jį rodysime vasario viduryje, o balandžio mėnesį - gastrolės Klaipėdos muzikiniame teatre. Labai džiaugiuosi, kad šio teatro vadovu tapo Ramūnas Kaubrys. Tegyvuoja jaunystė! Beje, turite nuostabų muzikinį teatrą, mylėkite ir liaupsinkite jį, vienykitės, idant turėdami geriausią teatrą, orkestrą, baletą, solistus ir chorą, būtumėte miestas, kur ne tik atvažiuojama prisigerti ir nuplaukti kuo toliau į Europą...
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą