Klaipėdą girdėjo visa Europa

Istorija

Klaipėdos radiofono veikla 1936-1939 metais

1936 m. gegužės 28 d. oficialiai pradėta transliuoti Klaipėdos radiofono programa lietuviškai ir tiesiogiai įjungta į Kauno radiofono veiklos programą.

Iki tol Mažosios Lietuvos gyventojai klausėsi Karaliaučiaus radijo laidų. Galinga Hailsbergo radijo stotis rengė specialiai Klaipėdos kraštui skirtas laidas, vadinamas "Heimatfunk", kuriose negailėta aštraus žodžio Lietuvai ir jos valdžiai.

Pirmosios bandomosios Klaipėdos radijo laidos iš naujosios radijo stoties išgirstos 1936 m. kovo 11 d.

Buvusiame Jakų dvare, prie Klaipėdos-Gargždų kelio, pagal inžinieriaus Klaudijaus Duž-Dušausko projektą pastatyti nauji Klaipėdos radijo stoties rūmai. Radijo antena iškelta ant dviejų geležinių 64 metrų aukščio bokštų, atvežtų iš Kauno radijo stoties teritorijos. Stoties įrangą pagamino Latvijos radijo technikos bendrovė VEF.

Radijo studija buvo įrengta radijo stoties patalpose, tačiau vėliau dėl radijo trukdžių buvo perkelta į Klaipėdos pašto rūmus. Naujai įrengta radijo studija veikė trejus metus.

Atidarymo iškilmės

Klaipėdos radijo stotis, statyta Baltijos pajūrio visuomenės kultūriniams ir politiniams poreikiams tenkinti, pašventinta tų pačių metų rugsėjo 14 d. per iškilmes, kurias transliavo Klaipėdos ir Kauno radijas. Iškilmėse dalyvavo LR susisiekimo viceministras inž. J. Jankevičius, Klaipėdos valdžios atstovai, Baltijos šalių antrosios radijo konferencijos atstovai: Latvijos radiofono direktorius Arvydas Smilga bei Estijos radiofono direktorius Fredas Olbrejus.

Tąkart, sakydamas sveikinimo kalbą, J. Jankevičius teigė: "

Radijo stotis - gyvojo žodžio skleidėja. Ji šalia tvarkingos spaudos yra toji galingoji tautos priemonė, kuri tautą organizuoja, ją auklėja ir skatina ryžtingiems darbams dėl savojo idealo.

"

Po oficialiosios dalies vyko koncertas. Kauno radiofono simfoninis orkestras, diriguojamas Balio Dvariono, atliko M. K. Čiurlionio simfoninę poemą "Miškas". Kauno, Klaipėdos, Rygos ir Talino radiofonams linkėta geriausios kloties radijo programų darbuose ir sulaukti televizijos eros.

"

Klaipėdos radijo stoties pastatymas ir jos įkinkymas kultūriniam darbui - tai visos Lietuvos naujas pažangos laimėjimas", - rašė to meto spauda.

Programa ir laidos

Klaipėdos radijo stoties viršininkas inž. Stasys Blinstrubas, radiofono programos vedėjas rašytojas Antanas Gustaitis, pranešėjas Henrikas Radauskas, vėliau - Juozas Grybauskas, tvarkė radijo programos veiklą. Jiems padėjo gausus būrys Klaipėdos krašto inteligentijos atstovų.

Reguliariai transliuotos buvo šios radijo laidos: "Žinios", "Santaros pusvalandis", "Šaulių pusvalandis", "Mažosios Lietuvos mokytojų gyvenimas", "Laukininkų ir žvejų reikalai", "Jūrininkų valandėlė", "Darbininkų kampelis", rašytojo Pulgio Andriušio-Andriusevičiaus "Klaipėdos linksmosios aktualijos", "Teatro kampelis", "Spaudos apžvalga" ir muzika.

Evangelikų pamaldos lietuviškai ir vokiškai, transliuotos iš Klaipėdos bažnyčių, susilaukė visuomenės pritarimo. Žinias vokiškai pradžioje skaitė klaipėdiškis mokytojas P. Lokys.

Klaipėdos radijo studijos programa, įjungta į bendrą Valstybės radiofono programą, kasdien buvo transliuojama nustatytu laiku. Kitomis valandomis Klaipėdos radijas transliavo Kauno radiofono programą.

Klaipėdos radijo programos vedėjas A. Gustaitis organizavo ir propagavo kultūros bei švietimo reikalus. 1937 m. jis surengė 417 paskaitinių laidų, 749 koncertus, 222 kartus klausytojams pateikė specialistų valandėlių ekonomikos, teisės, politikos, literatūros ir meno, lietuvių kalbos kultūros ir visuomenės reikalais.

1938 metais Valstybės radiofonas iš Kauno ir Klaipėdos radijo klausytojams pateikė 2540 val. trukmės žodinę bei muzikinę programą. Kasdien radijo programos perdavimas vasaros sezonu vidutiniškai užtrukdavo 6,9 val. Žiemą užsitęsdavo ilgiau - po 10-11 valandų.

Radijo bangomis Lietuvos visuomenė išgirsdavo informacijos apie žemės ūkio, valstybės vidaus ir užsienio reikalus. Taip pat buvo gvildenami politikos, kultūros, teisės, sveikatos klausimai, ruošiami radijo žurnalai ir specializuotos laidos, radijo teatras ir pramoginės laidos. Valstybės radiofonas, transliavęs ir Klaipėdos radijo laidas, turėjo gausią savo klausytojų auditoriją, kuri laiškuose vertino Lietuvos nacionalinio radijo programą.

Istorinė vertė

1939 m. spalio mėnesį Lietuvai buvo grąžintas Vilniaus kraštas, o tų pačių metų kovo 22 d. prarasta Klaipėda ir pamario kraštas.

1944 m. pabaigoje, prie Klaipėdos artėjant frontui, vokiečiai išmontavo Klaipėdos radijo stoties siųstuvą bei anteną ir išvežė juos į Vokietiją.

Klaipėdos radiofono 1936 m. gegužės 28 d. - 1939 m. kovo 22 d. transliuota gausi informacinė, kultūrinė ir politinė programa atliko didelį vaidmenį vienijant Lietuvos visuomenę bendram šalies gyvenimo labui - 34 veiklos mėnesiai turi neįkainojamą istorinę vertę.

Redakcijos prierašas: straipsnis paruoštas pagal J. Girdvainio spaudai parengtą knygą "Lietuvos nacionalinio radijo istorija. 1918-1940".

Juozas GIRDVAINIS