„Kai tik žiniasklaida paskelbė, kad komisija svarstys šiuos klausimus, sulaukiau skambučio iš „RTR Planeta“ vadovybės. Jie jau linkę kalbėtis, tartis. Matyt, jau supranta, kad kai kuriais atvejais yra perlenkiama lazda. Kitą savaitę mes su jais susitiksime ir kalėsime“, – E. Vaitekūnas.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) trims mėnesiams stabdo rusiško kanalo „REN TV“ laidų, pagamintų ne Europos Sąjungoje (ES), transliaciją, o dėl „NTV Mir“ ir „RTR Planeta“ bus pradedamos derybos su šių kanalų atstovais, kad šie pripažintų besielgiantys neetiškai ir apie tai paskelbtų viešai.
Ar dar verta tikėtis, kad oficiali Rusijos smegenų plovimo sistema pasikeis ir netgi atgailaus? Ar tinkamai šalies institucijos ginasi nuo rusiškos propagandos? Apie tai pokalbis su E. Vaitekūnu ir R. Barysu LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“.
– Pone Vaitekūnai, ką reiškia derybos su rusų transliuotojų atstovais? Ar Jūs pradedate licencijų atėmimo procedūrą, ar dar tikitės, kad jie pradės rodyti kitaip?
– Mūsų komisija neturi tikslo uždaryti rusiškų kanalų retransliaciją Lietuvoje. Norime, kad Lietuvoje nebūtų skleidžiama įstatymu draudžiama informacija. To ir siekiame, vadovaujantis galiojančiomis įstatymo nuostatomis. Žiūrint į sprendimus, kuriuos buvome priėmę anksčiau, reakciją jau matome. Kai tik žiniasklaida paskelbė, kad komisija svarstys šiuos klausimus, sulaukiau skambučio iš „RTR Planeta“ vadovybės. Jie jau linkę kalbėtis, tartis. Matyt, jau supranta, kad kai kuriais atvejais yra perlenkiama lazda. Kitą savaitę mes su jais susitiksime ir kalbėsime.
– Pone Barysai, kaip Jūs vertinate Lietuvos institucijų viltis pakeisti rusiškų kanalų turinį? Šie kanalai yra skirti pirmiausia Rusijos žiūrovams, Lietuvoje į tuos kanalus įdedama vietinės reklamos, bet turinys nesikeičia. Tai ar galima pakeisti Kremliaus požiūrį, nuomonę apie tam tikrus dalykus?
– Pakeisti galima tik tada, kai ir kitoje pusėję būtų noras keistis arba turint tokias galias, kurios riboja kitos šalies veikimo galimybes. Tai, ką šiandien rodo Rusijos televizijos, nėra žurnalistika. Tai nėra žiniasklaida, nes propaganda niekada žiniasklaida nebuvo. Kur yra propaganda, ten ne žurnalistika, ir ten turėtų galioti tam tikri įstatymai.
Jei [vyksta] karas, galioja karo įstatymas, jei kažkas neleistino, pavyzdžiui, rasizmo, karo propagandos kurstymo, taip pat galioja įstatymai tiek Lietuvos, tiek užsienio subjektams. Juos reikia taikyti. Tačiau kol kas neturiu atsakymo, ar mes iš tiesų turime viską drausti.
Supraskime, kad subjektyvios nuomonės yra visur, ne visi vienodai mąsto, tų laidų yra visokių. Tačiau yra didelė problema, kai visuomenė yra tam neparuošta, kad ji nesidomi, kas vyksta aplinkui. Manau, atsakomybę turi prisiimti užsiimantys žiniasklaidos verslu ir tie, kurie valdo valstybę. Reikia padėti piliečiams suvokti, kas yra vertybės, ir puoselėti jas.
– Sakote, jei visuomenė mąstys kritiškai, jokia rusų propaganda jos nepaveiks?
– Aš žiūriu rusiškų televizijų laidas, man įdomu, kaip konstruojamos propagandinės laidos, tačiau jūs man kad ir kuolą galite tašyti ant galvos – mano nuomonės nepakeis. Kiek turiu kantrybės, pažiūriu, kai pavargstu, įjungiu kitą kanalą. Pavyzdžiui, savaitgalį žiūrėjau pusvalandinę „Vesti“ laidą , skirtą Rusijos auditorijai. Ir net 95 proc. laidos laiko buvo skirta Ukrainos įvykiams! Suprask, nieko daugiau pasaulyje nevyksta.
Buvo bandymas įtikinti žiūrovą, kad Ukraina yra visiškai baigtas, žlugęs projektas. Pačioje laidos pabaigoje buvo ir lietuviškas akcentas – diktorius pasakė, kad Vokietija turės daug problemų su Lietuva, nes ji įsivedė eurą. Buvo dar įdėtas vienas siužetas apie Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, matyt, ir ją reikėjo įpinti į visą tą propagandą. Seniai pamirštas propagandistas Švedas pakomentavo Prezidentės poziciją ir tik pačioje laidos pabaigoje buvo dvi ne itin reikšmingos žinios iš Rusijos. Štai ir visa žinių laida.
– Pone Vaitekūnai, ar Lietuvoje ir kitose civilizuotuose valstybėse nėra problema, kad Rusijos televizijos traktuojamos kaip žiniasklaida, „sotrudnikai“ vadinami žurnalistais ir jiems taikomos civilizuotame pasaulyje galiojančios taisyklės?
– Žiniasklaida yra labai galingas ginklas, Rusija per metus jam skiria nemažai pinigų. Yra tik dvi galimybės – arba ir mes tokį ginklą turime ir skiriame jam pakankamai pinigų, arbe siekiame, kad ta vadinamoji žiniasklaida padarytų kuo mažiau žalos.
Mes visai neseniai atlikome tyrimą, kokį poveikį daro rusiška žiniasklaida. Klausėme, kaip žmonės vertina Ukrainos įvykius, Malaizijos lėktuvo katastrofą. Apie 70 proc., žiūrėjusių lietuviškas programas, teigė, kad tai – Rusijos kaltė. O tie, kurie nemoka lietuvių kalbos ir žiūrėjo rusiškas laidas, tvirtino priešingai – kad Malaizijos lėktuvą numušė ukrainiečiai. Taigi, kokią informaciją žmonės gavo, taip ir vertino. Mes komisijoje nesitikime, kad visus įtikinsime ar visiems kažką drausime, bet tam tikra reakcija turi būti.
– LRTK pirmą kartą svarstė rusiškos televizijos tendencingus pranešimus ne apie Lietuvą, o apie Ukrainą. Ar dabar į šitas problemas žiūrėsite plačiau?
– Kai buvo pirmi faktai prieš metus, prieš pusmetį, mes susidūrėme su neigiama sausio 13-osios [įvykių] interpretacija, kitais dalykais. Tačiau akivaizdu, kad turime žiūrėti ir vertinti plačiau.
– O kaip atrodo patys retransliuotojai? Lietuvos, skandinavų įmonės, kurios retransliuoja kitos, priešiškos, valstybės priešišką veiklą Lietuvoje. Kaip tai vertinti?
Rolandas Barysas: stebėjau kabelinių televizijų reakciją, kai buvo pirmieji bandymai drausti kai kuriuos kanalus. Mane labai nustebino jų teiginiai, kad esą, jei mes netransliuosime, tai darys kiti ir panašiai. Tačiau versle visada yra pasirinkimas – arba užimu pilietinę poziciją ir išimu tas programas, arba ne. Juk niekas neverčia dėti dažnai linksniuojamų kanalų į pagrindinį paketą. Šiuo atveju misija yra kišama į stalčių, o komercija keliama į pirmą vietą. Manau, yra retransliuotojų atsakomybė ir jų pareiga parinkti tokius kanalus, kurie atspindėtų tikrovę, remtųsi tam tikromis tradicijomis ir vertybėmis.
– Pone Vaitekūnai, Jūs turbūt sulaukiate iš kabelinių televizijų prašymų ar reikalavimų nestabdyti rusiškų kanalų?
– Teisingai pastebėjote, kad kabelinių televizijų atstovai žiūri į šią situaciją per verslo prizmę. Kai anksčiau priėmėme sprendimus dėl kai kurių kanalų stabdymo, kabelinių televizijų operatoriai mus padavė į teismą, kad šis pasakytų, kodėl jie privalo vykdyti komisijos sprendimą. Tenka pripažinti, kad įstatyme nėra nurodyta, kas turi vykdyti komisijos sprendimus.
– Tačiau sveikas protas sako, kad, jeigu jūs atėmėte licenciją, kanalas negali būti transliuojamas?
– Taip. Be to, kabelinių televizijų sutartyse, pasirašytose su transliuotojais, nėra numatytos sąlygos, kada ir kaip retransliuotojas turi reaguoti į transliuojamą draudžiamą informaciją.
– Pone Barysai, ką Jūs manote apie rusiškus kanalus transliuojančias įmones ir apie jų susivokimą. Tarkime, TEO, kuri teigia esanti socialiai atsakinga, „C Gates“, kurios vadovas Prezidentūroje apdovanojamas, kitos įmonės?
– Yra tam tikros kultūros ir atsakomybės klausimas. Žiniasklaida gali apie vienus dalykus informuoti, apie kitus ne, kažkam pataikauti, aukštinti arba edukuoti, mokyti savo auditoriją. Visada yra pasirinkimo teisė, kuri galioja ir kabelinių televizijų operatoriams, nes jie yra žiniasklaidos dalis.
Ir šalia komercijos yra ir atsakomybė prieš visuomenę. Galų gale galima sumažinti skaičių, visai nebūtina transliuoti visų Rusijos televizijų. Juk yra daug kanalų rusų kalba, kur nėra politinio užtaiso. Matyt, dabar retransliuojami kanalai yra gaunami už gerą kainą, iš jų galima išspausti pelną ir todėl plaukiama pasroviui iki incidento. Paskui kažkiek pakovojama ir galų gale tie kanalai išimami.
Mano manymu, kabelinių televizijų paketuose labai trūksta gerų kanalų, kurie, žinoma, kainuoja brangiau ir į juos reikia investuoti. Šiuo atveju retransliavimo biznis be investicijų, mano manymu, yra vienadienis ir trumparegis. Dar pastebėjau, kad rusiški kanalai, kurie rodo tik filmus, yra mokami, o varantys propagandą ne. Tai gal sukeiskime vietomis? Kas norės žiūrėti ir klausytis propagandos, tegul susimoka.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą