Iškart po Naujųjų metų pernai milžiniškos sėkmės susilaukęs projektas "Chorų karai" vėl sudrebins TV3 televizijos eterį ir žiūrovų širdis. Vilniaus choro generole tapo vaikų muzikos grupės "Tele bim-bam" įkūrėja, kompozitorė ir atlikėja Neringa Čereškevičienė. Ji pakviesta būti ir projekto "Vaikų balsas 2011" vedėja, per Kalėdas prisidėjo prie "Išsipildymo akcijos", neseniai duris atvėrė naujasis "Tele bim-bam" darželis. Nors veiklos moteriai netrūksta, tačiau ji vis dar svajoja apie dvidešimtmetį kurtos laidos vaikams "Tele bim-bam" sugrįžimą.
Ar žiūrėdama pirmuosius "Chorų karus" jais žavėjotės ir įsivaizdavote save kurio choro generole?
Buvo tokia situacija, kai nelabai žiūrėjau tą projektą, nes kai pati dirbi televizijoje, laisvalaikiu stengiesi imtis kitų dalykų. Nelabai buvau įsigilinusi į tą vyksmą, žinojau, kad yra toks dalykas, bet su savimi paralelių nevedžiau, ir pasiūlymas buvo labai netikėtas, todėl labai smagus.
Ar į atranką daug gabių giesmininkų susirinko, ar tarp jų pasitaikė ir tokių, kuriems dramblys ant ausų užmynė?
Tikrai labai daug, ir džiaugiamės, kad nebuvo nė vieno tokio visiško "pravalo", kaip pasitaikė "Lietuvos talentuose". Ir kai reikėjo iš šimtų išsirinkti šešiolika geriausių, darbelio tikrai turėjome. Yra šauni, jauna kompanija.
Choristų išvaizda, artistiškumas, plastiškumas buvo svarbūs. Ar renkantis buvo dar kokių vertinimų kriterijų?
Mūsų chorvedys daugiau žiūrėjo į balsą, intonavimo tikslumą, į muzikinį raštingumą, o aš jau žiūrėjau į "karminę" pusę, išraiškingumą, tuos dalykus, kurie reikalingi televiziniam produktui.
Šiuose "karuose" ketinama akcentuoti lietuvybę, skatinti patriotinius jausmus. Kokį iš tiesų tai galėtų turėti poveikį masėms?
Gal tie projektai nėra gyvenimą keičiantys. Jie - pramoginiai, ir mane žavi savo masiškumu. Smagu, kai daug dainuojančių žmonių yra vienoj krūvoj, dega viena idėja. Ir tai yra ta vedanti aukštai iškelta vėliava. O dėl auklėjamosios pusės - nežinau, mūsų uždavinys - gera, kokybiška pramoga. Turėdama dvidešimties metų darbo patirtį televizijoje, žinau, kad tai - beveik nerealu.
Kokius projektus žiūrėjote pati?
O, Dieve, man kažkada patiko pirmasis chorų projektas Lietuvos televizijoje, nepamenu pavadinimo. Dar pati buvau komisijoje tuo metu, tai buvo geros plačios minties skrydžio šventė.
Sausio 7 dieną startuos projektas "Vaikų balsas 2011", kurio metu išaiškės lietuviškos scenos vaikų favoritai. Vaikai patys ir pasiūlė grupes: "69 danguje", "SEL", "Kvinta", "Timohi", Kauno "Šampaninį" chorą, "delfiną" Stano ir vaikų studiją "Džimba". Regis, vaikai tapo išrankesni, kritiškesni, labiau išlavinto skonio?
Ar turėčiau kalbėti kaip vaikus auklėjanti, ar kaip vedėja? Vaikų komisija griežta, jie labai pasikapoja, netgi prodiuseriai prašė: "Gal kiek pristabdom? Nes kitos grupės nebeis į projektą." Tai juokėmės, jie drąsiai reiškia savo nuomonę, ji dažniau būna kritiška, bet gražu žiūrėti, kai dešimtmečiai vienuolikmečiai tokie tikslūs.
Vaikų komisijoje dalyvaus Domas ir Kipras Junčos, Ieva Gražytė, Jekaterina Masalskaja ir Lukas Žavlovskis. Kokie tai žmonės?
Kiek žinau, buvo du ar trys turai, kai kalbino vaikus, ir atrinko mokančius išreikšti autentišką savo nuomonę.
O kokios buvo pirmosios Kalėdos jūsų įkurtame "Tele bim-bam" darželyje?
Labai šiltos, gražios ir didelės. Ir oras buvo labai kalėdiškas, nuotaika. Ir Kalėdų Senis buvo, ir gražus spektaklis - viskas, kaip turi būti. Buvo "Tele bim-bam" mokyklėlės pasirodymas, darželinukai programos paruošti nespėjo, bet žiūrovai buvo aktyvūs dalyviai.
Pikti liežuviai plaka, kad šis darželis prieinamas tik turtingų tėvų vaikams.
Visi privatūs darželiai turi savo kainą. Ji yra tokia, kokią mes išgalim mokėti už tas didžiules patalpas, kurias nuomojame. Kol kas turime tik septynis vaikučius.
Kuriate dainas vaikams; kaip jos ateina?
Labai skirtingai gimsta. Dažnai ateina iš debesies, kartais - žiūrint į konkretų vaiką, žinant jo vokalinius-artistinius gabumus, kitąkart gimsta naktį. Būna, kad žinai, jog rytoj tu turi parašyti dainą, ir priverstiniu kūrybiniu būdu ją parašai. Svarbu apčiuopti, pagauti, o jau kada daina atplasnos - čia grynai jos reikalas.
Rašote pašėlusias dainas; ar esate sukūrusi liūdnų?
Taip, rasite ir lopšinių, ilgesingų ir labai liūdnų, kaip "Baltoji varnelė", "Naktelės žiedai". Ir aš džiaugiuosi, kad jas visokias skirtingi žmonės išsirenka, net diskutavome, kurios patinka suaugusiems, kurios patinka vaikams, arba suaugusiems kažkada patiko, kai jie buvo vaikai.
Ką tokio magiško turi televizija, kad į politiką išėję šoumenai ir šiaip politikai neišlipa iš ekrano? Ar jie mano šitaip pagerinę savo tautiečių gyvenimą?
Artėja rinkimai; politikus aš taip suprantu. O jeigu esi šoumenas - esi matomas, ir nieko nepadarysi. Tai yra politikų reikalas, aš gyvenime taip nedaryčiau. Ir yra tokių situacijų, "lygių", į kuriuos politikas iš viso neturi veltis. Yra kaip yra.
Kaip sutiksite Naujus metus?
Dar nežinau. Mūsų šeimai Naujieji nebėra tokia didelė šventė kaip Kūčios ir Kalėdos, kurias praleidome namuose, aplankėme vyro tėvus ir mano brolio šeimą. Iš tikrųjų dar neturiu minčių. Sūnus ir dukra jau dideli, norės atskirai švęsti, mažasis dar bus kartu.
O ko iš ateinančių metų tikitės?
Aišku, tikiuosi, noriu, aš turiu viltį sugrįžti į eterį su savo laida. Bet galvodama apie kitus metus aš savo vilčių ir lūkesčių nesieju su karjera, darbais, labiau galbūt tikiuosi dvasinių permainų ir darbų, norisi ramybės, vidinio atsipalaidavimo ir džiaugsmo.
O ko palinkėtumėte kolegoms?
Atrasti laiko pašnekesiui su savimi, pačiais artimiausiais žmonėmis, nes mes taip skubame, bėgame, lekiame, kad nebespėjame pasižiūrėti, kuo tapome šiame beprotiškame chaose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą