Režisierius Christopheris Nolanas per savo karjerą yra pastatęs ne vieną įsimintiną filmą: "Memento", "Betmenas: pradžia", "Tamsos riteris" ir "Prestižas". Šįsyk jis pristato naująjį savo kūrinį "Pradžia", kuris nukelia mus į pribloškiantį persipinančių vaizdų ir idėjų pasaulį.
Pagrindinis filmo herojus, Leonardo DiCaprio vaidinamas Domas Cobbas - talentingas vagis. Tik vagia jis ne brangenybes, o svarbią informaciją. Jo darbo pobūdis taip pat neįprastas - informaciją jis pasisavina apsilankęs žmonių sapnuose. Netikėtai jis gauna kiek kitokią užduotį - ne pavogti informaciją, o įdiegti objektui naują idėją. Taip įtakingas verslininkas siekia, kad jo konkurentas imtų manyti, jog nori sugriauti savo verslo imperiją.
Nors šis darbas atrodo neįmanomas, Domas Cobbas ryžtasi jo imtis, mat jam pažadama tai, ko jis labiausiai trokšta - galimybė grįžti pas savo vaikus, kurių jau ilgą laiką nematė.
Jau pirmosios filmo minutės išmeta žiūrovą iš įprastų vėžių ir pademonstruoja, jog čia negalėsi būti tik pasyvus stebėtojas. Sėdėdamas minkštoje kino teatro kėdėje privalai nuolat sekti siužetą, mintyse atkurti įvykių tvarką ir neatsilikti nuo filmo herojų, nes kitaip tau gresia pasiklysti tarp sapno ir realybės. Žiūrovo protą dirbti verčia neįtikima sapno sapne bei daugiasluoksnės žmogaus pasąmonės ir manipuliacijos ja idėja.
Filmo scenarijus kurtas apie 10 metų, ir visgi stebina režisieriaus kruopštumas - kiekviena unikalios koncepcijos filmo detalė smulkiai apgalvota. Grimzdimo į sapną technologija, sapnuose specialaus architekto statomi miestų ir pastatų labirintai, užduoties objektų įtikinimas, jog sapnas yra tikrovė, keli sapnų lygiai ir laiko trukmė juose - visa tai atrodo kartu ir tikroviškai, ir fantasmagoriškai.
Sumaišties į filmo herojaus, o kartu ir žiūrovų mintis įneša kiek keistoka meilės linija. Paslaptingai darbo sapnuose metu pasirodanti pagrindinio herojaus žuvusi žmona, kurios vaidmenį puikiai įkūnijo prancūzų aktorė Marion Cotillard, nepaprastai įtaigiai atspindi paslaptingumą ir plonytę ribą tarp tikrovės ir pasąmonės kuriamo pasaulio. Net pats pagrindinis herojus dažnai užsimiršta ir pasiduoda srovei, nešančiai jį į netikrą, susapnuotą šeimyninį gyvenimą.
Sveiko proto į pagrindinio herojaus Domo Cobbo pasaulį įneša jaunutė, šviežiai pasamdyta sapnų architektė, iki tol negirdėjusi apie paslaptingą gyvenimą miegančių žmonių pasąmonėje, todėl tampanti puikia gide ir filmo žiūrovui. Ją vaidina filme "Džuno" sužibėjusi aktorė Ellen Page. Architektė padeda Domui susigaudyti tada, kuomet sapnuose pasirodo jo žuvusi žmona ir šis trokšdamas būti su ja dažnai užmiršta, kur baigiasi realybė ir prasideda sapnai.
Režisierius Christopheris Nolanas žiūrovą palydi į pasaulį, į kurį kiekvienas trokštame bent akies krašteliu pažvelgti. Sapnai visais laikais buvo viena paslaptingiausių ir sunkiausiai paaiškinamų sričių, o invazija į žmogaus pasąmonę - sunkiai suvokiama, tačiau trokštama. Mintis įsodinti idėją, kuri gali visiškai pakeisti objekto gyvenimą, į žmogaus pasąmonės dirvą tarsi persikelia iš ekranų į kino teatro salę. Čia jau žiūrovams diegiama idėja. Gyva, pulsuojanti, intriguojanti, emociškai stipri. Norisi dar ir dar, nes iš karto išnarplioti šį siurrealų siužetą - neįmanoma. Tai neabejotinai vienas geriausių šių metų filmų, kurį pamatyti vieną kartą - negana.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą