Televiziniai pedofilai

"On/Off"

Jūs jau žinot, kas valdo pasaulį? Tss... O ar žinot, kas valdo televiziją ir - kartu - mūsų pinigines?

Geriausiai lietuviško šou verslo realybės ypatumus man paaiškina rišliais sakiniais kalbėti dar nemokanti nė dvejų neturinti duktė. Kai ji sekundei sustabarėja, o po to pasileidžia suktis pro šalį traukiant (balsu, aišku, o ne kojomis) Andriui iš Južintų (skamba kaip tikro vestuvių muzikanto pseudonimas) arba infantilams skirtas dainas dainuojant Žilvinui Žvaguliui (man gėda, kad jis save vadina klaipėdiečiu), aš suprantu, iš ko pelnosi mūsų šou verslas. Jie visi gyvena iš vaikų, iš mūsų vaikų.

Argi NML skirta tiems, kam per 30? Ne. Ji skirta iš tų, kam per 30, kišenių jų vaikų rankomis, maigančiomis mobiliųjų telefonų mygtukus ir renkančiomis SMS už kokią nors visiškai "sublondinėjusią" Gintarę, ištraukti po litą. Dar senovės lietuvių patarlė sakė, kad litas po lito atperka į didžiausią niekalą sukištas išlaidas.

Argi realybės šou, už reklamdavių pinigus asfaltuojantys kelią į žvaigždes (kažkodėl jo pradžioje nestovi apie akligatvį perspėjantis ženklas), skirti tiems, kam per 30? Ne. Tie, kam per 30, jau turėtų būti su nemažais pilvais ir gyventi savo gyvenimus, o ne tuose šou besiseilėjančių nesubrendėlių.

Aš nenoriu, kad neturinčių kuo užsiimti ir nemokamai realybių šou kambariuose apsigyvenančių veltėdžių rūpesčiais sirgtų bei šių krokodilų (galima taikyti ir kalbant apie išvaizdą) ašaromis tikėtų mano duktė. Todėl aš imu ir giliai giliai slepiu distancinį TV pultelį. Taip aš saugau savo vaiką nuo televizinių pedofilų.

Tiesa, tada mano miegas tampa neramus. Man vis vaidenasi, kad į namus pasibels televizininkų užsiundyti vaikų teisių gynėjai ir pareikš, kad mano duktė privalo turėti jai Konstitucija užtikrinamą galimybę rinktis, ką jai žiūrėti - Panevėžio stiliaus vijoletas laidoje "Ideali pora" ar kelintus metus naujų treninginių kelnių nesugebantį nusipirkti Dainių iš grupės "Raketa" (vietoje prodiuserių aš ją būčiau pavadinęs "Meningito pasekmės").

Sutinku, kad realybės šou gali atlikti ir "Discovery Channel" ar "National Geographic" vaidmenį. Juk Džordana Butkutė yra gyvas pavyzdys to, kad nereikia gerti ir rūkyti. Atlanta mums demonstruoja tai, jog norint dainuoti gyvai, neprošal būtų pasilavinti klausą. O kur dar iš rankinės byrantys balti milteliai? Tikra vaikščiojanti socialinė propaganda: "O jūs, vaikai, nedarykit, kaip šios tetos daro".

Tokioje šviesoje ir Antanas nušvinta kaip rečiausias antropologijos egzempliorius ir žmonijos genezės eksponatas. Visą anatominio pobūdžio filmą su baltų chalatų komentarais būtų galima sukurti. Tikras atradimų kanalas.

Bet vaikai to nesupras. Jiems daug svarbiau, ką Mikas pasakė Skaistei, negu tai, ką Vytautas pasakė Jogailai antrą kartą pabėgęs iš kryžiuočių nelaisvės. Jiems labiau rūpi, ko verkė metalistas Jonas (po to epizodo jo draugai iš grupės "Ruination" būtų tapę tikrais vyrais, jei jo būtų išsižadėję), negu tai, ko verkė iš Maskvos "raudonąją saulę" Lietuvai 1945 metais parvežusi Salomėja Nėris.

Nenoriu, kad mano dukra mintinai cituotų Visuotinę lietuvišką enciklopediją nuo žodžio "arsenopiritai" iki "difuzinis toksinis gūžys". Neprašysiu, kad ji išvardintų JAV prezidentus nuo Džeimso Monro iki Julyso Simpsono Granto ar pasakytų vidutinę žiemos temperatūrą Gobio dykumoje. Aš jai atleisiu ir tai, jei ji pakelta iš miegų nesugebės atsakyti, už ką seras Robertas Robinsonas 1947-aisiais gavo Nobelio premiją.

Man daug nereikia, trokštu tik vieno - kad pasaulio vaizdo jai nesuformuotų televiziniai pedofilai ir kad ji augtų nemėgdžiodama dvikojų gyvūnų iš "Akvariumo" ar "Idealios poros" "gyvenimo".

Aš dar galiu apsaugoti savo vaikus nuo į jų sąmonę (o kartu ir į mano piniginę) bandančios įsibrauti trijų raidžių televizijos (ji - televizinių pedofilų forpostas) su akiniuotu "šoumenu", vogtų dainų erdvėlaiviu vežiojančiu po šalį "žvaigždes" neva padėkos ture sužerti jam krūvą pinigų.

Tik ar ilgam aš galėsiu slėpti distancinį TV pultelį? Ne. Greičiausiai - iki 8 klasės, kai per chemijos pamoką dukra sužinos apie efektyvų kalio cianido poveikį.

Bet prisiekiu - net gerdamas juo pagardintą paskutinį savo gyvenime arbatos puodelį aš nesigailėsiu, kad buvau blogas tėvas ir savo vaikams neleidau atsidurti televizinių pedofilų nelaisvėje. O ji pati tą supras vėliau. Bet tai geriau, negu niekada.

Tomas GUKAUSKAS