TV ir kalba
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos remiama nauja LTV laida "(K)laidelė" neliko nepastebėta besirūpinančių savo kalbos taisyklingumu piliečių. Anot kalbininkų, noras taisyti kalbos negeroves yra tikrai sveikintinas, tačiau panašaus pobūdžio laidelės kai kuriems sukelia juoką ar net pasipiktinimą.
Neretai pasiklausę televizijų, radijų laidų girdime net ir ne specialistui pastebimas kalbos klaidas. Tačiau nemažai visuomenės daliai tai atrodo visiškai normalu. Vis dėlto kalbininkai tikina, jog padėtis po truputį gerėja. Tuo galima įsitikinti pasiklausius, kaip kalba informacinių laidų vedėjai.
Laida tapo žaidimu
Kalbos naujoves, pasitaikančius netaisyklingus žodžius, konstrukcijas bei plintančias negeroves dėl anglų kalbos įtakos aptarianti laida "(K)laidelė", pasak jos redaktorės Linos Smolskienės, tapo linksmu žaidimu. Joje vaidinantys aktoriai - Agnė Sunklodaitė, Almantas Lapiniauskas, Aldona Bendoriūtė ir Nerijus Gadliauskas - nuolat patenka į žaismingas, net anekdotines situacijas, o diskusija apie kalbą visada baigiasi naudingai - taisyklingo varianto atradimu.
"Laidos idėja ir buvo tokia - ištaisyti pasitaikančias kasdieniame gyvenime klaidas, - sako L. Smolskienė. - Personažai turi kalbėti kuo paprasčiau, aiškiau, visiems suprantama kalba, jokiu būdu nepamokslauti. Tai žmonės, gyvenantys tarp mūsų: klystantys, pasitaisantys, pasišaipantys vienas iš kito."
Padėkos ir pyktis
"(K)laidelės" redaktorė pripažįsta, jog po kiekvienos laidos sulaukiama labai daug įdomių pastebėjimų ir vertinimų.
"Po laidos apie per dažnai ir ne vietoje vartojamą "iš tikrųjų" išgirdome komentarą, jog šią klaidą dažniausiai daro Seimo nariai. Viena skambinusi žiūrovė teiravosi, ar reikia sakyti "prie uždarų durų" ar "už uždarų durų", jei ji savo vaiko laukianti prie klasės durų, - pasakojo L. Smolskienė.
"Būta ir pasipiktinusių žiūrovų. Vienas labai pyko dėl paaiškinimo, kad "užsipilti" galima tik ant galvos, o ne į automobilį. Jis tikrai nesakysiantis "įsipilti", mat negražiai skambą. Laidoje vaidinantys aktoriai mėgsta pajuokauti: "Prie progos susitiksime prie uždarų durų ir išsiųsime imeilą su atačmentu". O man, jei noriu greičiau pasveikti, kolegos pasiūlo "pasėdėti ant biuletenio". Žodžiu, "(K)laidelė" tapo linsmu žaidimu."
Pasak L. Smolskienės, Lietuvos televizijoje kalbai skiriama tikrai daug dėmesio: visi laidų vedėjai, žurnalistai tekstus perskaito kalbininkei, juos susiredaguoja, susikirčiuoja.
"Aišku, visko sutvarkyti neįmanoma. Yra tiesioginių laidų, kurioms iš anksto pasirengti nėra galimybės. Tuomet pasikliaunama žurnalisto kalbos mokėjimu. Po laidos reporteriai, vedėjai gauna padarytų klaidų sąrašą, - pasakojo "(K)laidelės" redaktorė. - Kalbos reikalai ypač rūpi Violetai Baublienei, Andriui Tapinui, Rolandui Maskoliūnui."
Mažiausiai pastabų - informacinėms laidoms
Kalbos negeroves taisančios TV ir radijo laidelės, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojo Arūno Dambrausko manymu, yra tikrai sveikintinas dalykas. Deja, visuomenei jos kelia prieštaringų nuomonių: vieniems atrodo nesąmonė, kitiems tiesiog kelia juoką, o treti džiaugiasi, ką nors nauja sužinoję, ir dėkoja jų autoriams.
Nusakyti kalbos padėtį televizijoje ir radijuje, pasak kalbininko, ganėtinai sunku - juk visko neįmanoma suspėti patikrinti, tačiau bėdos didelės nėra.
"Palyginus kalbos padėtį prieš 15 metų ir dabar, - tikrai einama gerėjančia linkme. Suprantama, mažiau vargo turime su didžiosiomis TV ir radijo stotimis nei su regioninėmis, bet čia mums padeda savivaldybių kalbininkai."
Pasak A. Dambrausko, mažiausiai pastabų sulaukia informacinės laidos. "Galbūt gerėja vedėjų atranka, - spėjo kalbininkas. - Be to, čia dirba tikri profesionalai, tai darantys jau ne pirmus metus: Rita Miliūtė, Marius Veselis, Vilma Čereškienė ir kiti. Žinoma, pagal kalbos taisyklingumą švyturiu galima pavadinti Gintarą Deksnį."
Labiausiai taisytina kalba, inspekcijos darbuotojo teigimu, yra nieko nereiškiančiose, mažos vertės TV laidose, kritikos susilaukia ir publicistikos baras.
"Taip pat nemažai "kovoti" reikia su sporto komentatoriais, - pavyzdžiui, labai dažnai kalbamės su "Formulę-1" komentuojančiais Kristijonu Kaikariu ir Arūnu Volungevičiumi. Beje, kitą sporto mėgėjų puikiai žinomą herojų Nerijų Kesminą teko bausti net pinigine bauda", - prisimena A. Dambrauskas.
Rykštė - tartis
"Inspekcijos tikslas yra ne kovoti su klaidomis, o pasakyti, kad jos yra daromos ir ištaisyti. Tad piniginių baudų, kurios siekia 300-600 Lt, tenka griebtis tik išimtiniais atvejais ir tik už didžiąsias klaidas. Paprastai, jei kokios nors laidos vedėjas nuolat gauna pastabų, bet visiškai nesikeičia, kalbamės su jo vadovu apie galimybę pakeisti šį žmogų", - sakė pašnekovas.
A. Dambrausko teigimu, kiekviena televizija turi po "perliuką", kurio kalba reikalaujasi kalbininko rykštės, pavyzdžiui, LNK turi Marijoną Mikutavičių. "Aišku, mes suprantame, jog tam tikro žargono reikalauja kai kurių laidų žanras, ir tai net yra pagirtina, kai žmonės sugeba pastebėti ir atkartoti gyvenimiškos kalbos elementus. Tačiau Marijono atveju tai netinka."
Anot kalbininko, kai kuriose komercinėse radijo stotyse pasitaiko tikrai nemažai klaidų - nuo reklamų kalbos iki vedėjų pasisakymų, panašių į šį: "Dabar mūsų ofise svečiuosis..."
Pagrindinės lietuvių kalbos vartosenos klaidos tiek televizijoje, tiek radijuje, specialisto nuomone, yra tarties ir kirčiavimo. Kiek mažiau pasitaiko gramatikos, leksikos ar žodžių darybos netikslumų.
"Švyturiai" irgi mokosi
Ar daug reikia mokytis, norint tapti "švyturiu" kitiems eterio balsams, teiravomės LNK žinių diktoriaus Gintaro Deksnio.
"Savo karjerą pradėjau radijuje, o tuo metu ten buvo keliami labai griežti reikalavimai, ne tokie kaip dabar, - prisimena diktorius. - Žodynus ar kalbos patarimų knygeles tenka ir dabar pavartyti, - jau geriau pasižiūrėti abejotiną dalyką negu nepasitikrinti ir vėliau padaryti klaidą", - tikino G. Deksnys.
Nors ir laikomas vienu taisyklingiausiai kalbančių televizijos žmonių, G. Deksnys prisipažįsta, jog jam sunkiausia yra kalbos kultūros dalykai ir sakinio konstrukcija.
"Netgi laisvalaikiu stengiuosi kalbėti taisyklingai, nes reikia įprasti nuolat tai daryti. Neretai tenka dalyvauti tiesioginėse transliacijose, tad kalbos įgūdžiai labai praverčia."
LNK žinių diktoriaus nuomone, kalbos padėtis TV ir radijuje labai prasta, o ypač pablogėjusi pastaruoju metu. "Rodos, niekas nebekreipia dėmesio taisyklingai kalbos vartosenai, o ypač tai pastebima jaunimo laidose, kur pilna žargonybių. Aišku, nesinori, jog ta kalba būtų sterili, tačiau reikia jausti ir ribas", - pabrėžė G. Deksnys.
Lina NARBUTAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą